Pranešimai

Rodomi įrašai nuo 2017

Dpoezija Ošia Klaipėdoje

Vaizdas
Dpoezija susirinko. Klaipėdoje. Koks 60-70 žmonių. Iš jų ~15 muzikantų, ~15 poetų. Šiandien suskaičiavau juosteles. Šio meeto esmė ir buvo – susitikti. Jokios apibrėžtos programos, laikų. Tik rėžiai. Preliminari pradžia, pabaiga, vizijos, mintys... Kaip viskas prasidėjo Man paskambino IQOS vadybininkė : norim „išsukti“ erdvę, gal norite nemokamai ją išbandyti? Man žinoma užteko drąsos pasvajoti apie festivalinio formato meetą. Tuo labiau, kad ne vienus metus girdėjau priekaištus, kad pabėgom nuo jūros. Organizacija Apimtas entuziazmo apskambinau visus savo draugus, dpoezinius bendražygius, prirašiau žinučių asmeninių kvietimų. Susibūrėm smagus „org. komitetas“. Ilgų plepalų, blevyzgojimų, rimtų pokalbių ir spontaniškų minčių pliūpsnių metu mums susiformavo renginio vizija: renginio laikas, vakaro „dreskodas“ ir visos su tuo susijusios pramogos (ačiū Renata Karveli) , poezija, slemas, koncertai. Tiesą sakant labai džiaugiausi, kad į mūsų gretas aktyviai įsiliejo Rūta ir Renata. O…

Mundis

Vaizdas
Mano bičiulis Mundis yra pats normaliausias žmogus, kokį pažįstu. Grynaveislis tipažas. Žmogus, nepataikaujantis aplinkiniams. Iki tokio lygio, kad dažnas jį pavadintų ( o tikriausiai ir pavadina ) chamu. Jo sugebėjimas reikalauti, be jokios analizės ar turi teisę tą daryti, stebina. Tuo klausimu mane visąlaik kamavo abejonės - čia man ar jam su galva negerai.
Dar jis žaidžia šachmatais. Tobulai. Kiekvieną kartą jam prakišu. Tas pats per gimtadienį, tačiau!.. Mundis pralošė Laimiui, o aš prieš Laimį laimėjau.
Šokau! Žmonės tą patvirtins.

Naujas ofisas

Vaizdas
Iš šaulių g. Persikėliau į ofisą centriniame Klaipėdos terminale. Visiškai naujose patalpose tvarkausi kaip moku. Susitvarkiau.  Gavau kilnojamą stalą. Tas labai padėjo mano skaudančiai nugarai, nes beveik visą laiką dirbu stovom. Įgyvendinau savo seną svajonę - įsirengiau mažą akvariumą. Lyg to negana gavom kavos aparatą. Su kapučinaroriumi ir pieno šaldytuvu! Ko gero nesu turėjęs geresnės darbo vietos !

Potvynis

Vaizdas
Oficialiai pareiškiu - vandens lygis pasiekė neregėtą aukštį. Sugedus vandens siurbliui, rūsys atsidurtų po vandeniu.

Išsikraustė

Alvydas išsikraustė savo dalį aparatūros. Atlaisvėjo vietos. Ta proga susitvarkiau repeticijų kambarį. Išsiploviau grindis, išsidulkinau kilimą. Gražiai susisukau laidus. Išgrandžiau senas arbatos dėmes nuo plytelių.
Valanda monotoniško šveitimo yra geriausia terapija. O jos man kaip niekad reikia.
Kažkas manyje sulūžo. Ne dėl Alvydo. Gal tai aidas kažko kas įvyko praeityje?
Groju. Daug. Ilgai. Nuolatos.
Ir jau labai arti tas laikas, kai imsiu desperatiškai ieškoti scenos.
Bus smagu.
Beje, 27 d. Grosiu pauzėj. Prieš Gintarių trumpai. Labai noriu parodyti Magdutei kiek pažengiau. :)

Slemas

Vaizdas
Alvydas: Aš taip ir nesupratau, kas tas slemas?
Petkus (žemaitiškai): Slems yra kai su šliure pyst per snukį. Va kas yra slems.

Kai...

... šviesa temsta aš tik ryškėju

Kažkur soc tinkluos nugirsta
Žinau, kas yra gaidys, žinau, kas yra višta, bet kas yra ta gaida?!
Petkus

Bliuzas / alkoholis / pasekmės

Vakar grojo fantastiškai.
Ak tai va koks tas jausmas kai nusigeri, nusirūkai, o ryte nepakeli galvos.
Buvau pamiršęs.

Išvyksta

Alvydas gyvent į Vokietiją.

Smegenys nepriima šitos informacijos.

Pauzės renginiai

Žiūriu Pauzė užsikvietusi gerų Jazz duetų. Ačiūdievui gal pagaliau baigias apsiverkusių bardų maratonas.

Slemas - Pauzė - bled

Vaizdas
Pirmą kartą dalyvavau dabar labai populiariuose slemuose. Aišku kaip klausytojas. Nelabai net supratau kas čia per velniava. Ateinu - žmonių pilną, sėst nėra kur. Renginį veda Darius Rekis ir (?) Mindaugas Valiukas. Man patiko Dariaus vedimas. Ko gero pirmą kartą pamačiau tą žmogų  savo vietoje, laiku ir taikliai kalbantį. Fantastika!  Man susidarė įspūdis, kad slemas tai agresyvokas agresyvokos literatūros skaitymas. Darius uždavė toną nusikeikdamas ir tada paleido dalyviams vidurius... Senokai buvau girdėjęs į mikrafą tiek keikiantis. Nenormatyvinė kalbą prasiveržė kaip upė ir smagiai nuskalavo mano smegenis.  Galiu pasakyti - žiauriai gerai klausėsi Mindaugo, Dariaus, Michailo, Renatos (kuri ir laimėjo) tekstai. ŽIAURIAI!  Buvo geras vakaras. Daugiau tokių.

Fake 3/4

Analizuoju savo dainas. Tas paskutines. Beveik visos jos 3/4 ritme.
Įdomu tai, kad taktai kartojasi kas 4. Kitaip tariant jos artimesnės 12/4 nei 3/4 .
Bet man žiauriai gražūs tie ritmai. Žiauriai!

Nekalbadieniai

Skambinu Magdutei - "čia mes su dviračiais atvažiavom. Jau turim važiuot. Nebegaliu kalbėt"
Skambinu Teresei - "ką, ko, kur" perduoda ragelį mamai
"Negaliu kalbėt - žiauriai įdomi radijo laida"

Esu labiausiai apleistas žmogus šįvakar.

Rašyk lt

Pauzė. Play!

Prisiminiau pirmuosius savo koncertus. Kai dar nelabai valdžiau instrumentus, bet buvo žiauriai gražu. Taip gražu, kad nelabai gilinausi kaip iš šono atrodo.
Taip ir čia - netiksliai į looperį,  nešvarios boso, gitaros partijos... bet ta monotonija, ritmas mane veža.  Kažkaip pagalvojau, į kokią amžiaus grupę, stilių taikau. Ir supratau, kad niekur. Tiesiog plūduriuoju muzikoje. Žiauriai norėčiau perkusisto įsikišimo. Ale tu gauk !  Jei atvirai - ko gero seniai jaučiausi toks neįdomus kitiems ir įdomus sau. Neproporcingai!









Krabas

Penktadienį pakaitomis su dainomis skaitysiu poeziją. Permasčiau savo tekstus - viskas juose kaip ir dainose. Susišaukia.
Tokiems apmastymams man labai į naudą tas pusvalandis kelio iki namų - mintyse pasikalbu su draugais, pasipykstu su priešais, balsu skaitau eiles, skambinu...

Kažkaip pamasčiau -iš šono tikriausiai atrodo, kad važiuoja stogas. Iš tikro stogas nuvažiavo ir užaugo naujas. Kaip krabui žnyplė.

Likęs paskutinis yra visoks

Kartais, kai man pasidaro pernelyg svarbi kitų nuomonė ir mane išmuša iš vėžių, ieškodamas atsakymo supaprastinu situaciją iki "idealios". Tarkim mane laiko kvailiu. Nesutapo nuomonės. Pasitaiko.  O jei pasaulyje lieka 2 žmonės. Kvailys ir protingas. Kvailys miršta. Likęs perima titulą. Logiška ir kvaila.

Rudeninis prie lango

Vėjas
pjausto
balas

lupa
lango
rėmą
peiliu

Stiklas
sugeria
pjūvį

Ramu


* 2 posmelio autorius Čikurakas

looperis

Keletą kartų per savaitę repeticijos duoda vaisių. Po truputį atsiranda koordinacija. Struktūros suvokimas. Padarius klaidą žinau bent kelis būdus kaip sutvarkyti. Prisigalvoju visokių ritmų, kompozicijų. Aišku, gaila, kad reikia laukti koncerto. Su malonumu padžaminčiau prie žiūrovų be kažkokių įsipareigojimų.
Šiuo metu visiškai nesinori groti kaip anksčiau - norisi jėgos, sąskambių, įvairovės. Jaučiu - nebus iš manęs gero bardo :(

Religija

Deja mane supantys žmonės visiškai nelinkę diskutuoti apie religiją. Iš esmės jie yra 2 rūšių: tie, kuriems ši tema - tabu, tie, kuriems yra 100 % pofik. Kažkaip pasigendu egzistencialistinio aukso vidurio. O man taip reikia, taip reikia!

Elektrifikuotas Baltokas Pauzėje Klaipėda

Vaizdas

Būsenos

Gana dažnai įkrentu į vieną iš 2 kraštutinių būsenų - visiška empatija ir perdėtas rūpinimasis kitais arba psichopatams būdingas šaltakraujiškas savanaudiškas išskaičiavimas. Kodėl, kaip, kam ... neturiu žalio supratimo. Man tiesiog to reikia.
Geriausia dalis - viskas vyksta savaime ir neturiu jokio vidinio poreikio teisintis ar aiškintis.
Man atrodo privaloma rūpintis artimaisiais, bet neįmanoma viršyti vidinių galių.
Dieve... kaip laukiu, kada visą tai pasibaigs.

Išbandymas smailais

Vaizdas
Bandau išreikšti mintis be visokių šypsenėlių, liūdnų veidelių. Kaip parašyti tekstą, kuriame jaustųsi šypsena, liūdna nuotaika? Kai ilgas tekstas, tai pakankamai lengva, bet kai reikia parašyti vieną sakinį - tai jau aukštasis pilotažas.
Kam to reikia? Aš tai vadinu dekompiuterizacija. Grįžimas iš virtualaus pasaulio į realų.

Jau Kalėdos!

Vaizdas
Sunku patikėti, tačiau žmonės jau dabar puošia namų fasadus Kalėdiniais papuošimais. Pastebėjau vakar, vedžiodamas šunį. Galvoje šmėstelėjo tulžinga mintis:
- Girliandos... Tie šviestuvų pasaulio klounai.

Aitvaras

Vaizdas
Mano aitvaras -
ne kroviniui nešti,
gaudyti žaibui,
dulkėti lentynoj,
pelyti pelėms.
Tik stebėti Tave
Mažajame
Paryžiuje
su puodeliu
grakščiai
ir mažyliu
aukštyn
----------------
Drakono galva,
kaspinų uodega -
mano aitvaras skirtas tam siūlui,
kurį Tu laikai...


Skiriu L.B.

BOOOMMMMM

Vaizdas
Savo nelaimei esu gana neatsparus įtaigai. Man galvoje nuolat kirba kelios idėjos, kurios neduoda ramiai gyventi. Nieko buitiško. Grynas egzistencializmas. Būna, užsimirštu. Dirbu,  gyvenu gyvenimą ir tada... kažkas praveria galines dureles ir įmeta rankinę granatą.
BOOOMMMMM!

Šįryt perskaičiau:
pelenams nesvarbu iš kurios pusės pučia vėjas  ir pamąsčiau, kad pelenai - tikra, vėjas - tikra... Viskas tikra, išskyrus... (skaityti greitakalbe) norą išlikti amžinai, palikti žymę istorijoje, kitų žmonių gyvenimuose, muzikoje. O tai jau tiesiog pasipūtimas. Ir ta frazė - "iš pelenų į pelenus" tik atsakomybės "Dievui" permetimas.
Kompleksinis požiūris į mus supantį pasaulį - štai kur yra tikrasis prakeikimas.
Bet, jei atvirai, su tokiu požiūriu yra labai lengva. Viskam atsiranda pateisinimai, įrankiai ir metodai.

fiiiuuu....

Išsišnekėjau. Palengvėjo.

Sindromas

Vaizdas
Pastebėjau, kad aš irgi sergu trenkiamų durų sindromu. Karts nuo karto noriu įrodyti savo tiesą paskutiniu TAUKŠT!. Paskutinių "nes aš taip pasakiau", paskutiniu komentaru, paskutine replika. Sergu, bet, manau, kontroliuoju tai. Susilaikau. (Kai KAS, beje, labai netgi nesutiktų )
Dar suvedžiau šį sindromą su polinkiu į savižudybę. Juk mirtis toks neatšaukiamas šauktukas. Pyst - ir nėr žmogaus. Pasakiau viską! Efektinga. Ir, beje, 100 proc neatšaukiama.
Todėl visi, turintys polinkį į trenkiamų durų sindromą yra potencialūs savižudžiai.
TAUKŠT!

Antimaterija

Vaizdas
Man žiauriai įdomi didžiojo sprogimo teorija: visa visata kažkada tilpo viename ... nieke. Po sprogimo niekas įgavo laiką ir masę. Mokslininkai dėl viso to nesutaria, bet man pasirodė intriguojantis faktas, kad tuo pat metu susiformavo materija ir antimaterija. Kas materijai yra pliusas, antimaterijoj yra minusas, kas yra kairė, ten yra dešinė.
Dar pagalvojau, kad mano protas veikia kaip antimaterija - tai kas mane turėtų sugniuždyti - džiugina mane (tarsi nemokamas patirties seminaras) ir tai, kas turėtų mane džiuginti, mane liūdina (nes visi geri dalykai baigiasi arba turi pasekmes. Be to, geros patirtys nieko neišmoko.)

Hmmm... na gal ir ne kaip antimaterija. Gal tik šiaip pasąmonė gražino vaizdinį.

Va taip (ne)dirba baltoko smegenys!

Abejonės

Vaizdas
- Tu žaidi ne pagal taisykles!
- Ne, tai tu žaidi ne tą žaidimą.

Nesuprantu 99 % ką žmonės man rašo ar komentuoja.
Ir ne todėl, kad esu visiškas priekvailis, tiesiog suprantu, kad viskam aš pritaikau savo patirtį, savo požiūrį ir savo taisykles. Kartu suvokiu, kad tie "kiti" tokie pat kaip aš ir jie perdavinėjo žinią, o aš viską sugadinau.
Kalba - tai sugedęs telefonas. Ironija.

Su šituo rudeniu mane kamuoja abejonės. Kaip ir kasmet.


Rašyk

Kažkodėl skaitau visas eiles, talpinamas rasyk.lt.
Didžiąja dalimi tai niekam tikusi grafomanija. Dažnai su klaidom. Gramatinėm, loginėm.
Nežinau kodėl taip elgiuos.
Kartais noriu pakomentuoti, bet susilaikau. Kokia prasmė sakyti žmogui pastabas, kurios neatneš jokios naudos.
Kokia prasmė iš viso kalbėti, jei nėra ką pasakyti?
Baigiau.
------
Nors ne, nebaigiau. Ritualas! Štai kas svarbu. Kaip ir šis blogas. Niekam neįdomus, niekam nereikalingas. Kaip tas kamuolys su krauju išpieštu veidu nelaimėliui negyvenamoje saloje.
------
Dievinu lietuvių kalbą. Ja galima užrašyti tokias mintis, kurios niekada niekur ir niekaip visoje Visatoje nematerializuotųsi.
------
Koks keistas aplinkybių sutapimas!

Baltokas. Primitivo

Vaizdas
Pastaruoju metu daugybę laiko praleidžiu studijoje. Dirbu su looperiu. Ieškau ritmų, sąskambių. Kartais išties įdomiai gaunasi. Gaila tik, kad neturiu kam parodyti. Reikia padaryti koncertą. Tokį pusiau elektroninį, netgi kiek primityvoką. Tokį pachilinimui. Meditacinį. Nieko gilaus.

Reikia tik sugalvoti kur, kada, kam.

Blusos

Laumės durnelės
Kas rytą dykai
Ruošia programą

Ant sienos trofėjus -
Sparnas gegužės, o gegužiukai
pakyla į kelią

Kaipgi, brolau, taip nutiko?
Mėnulio šviestuvai,
Valtornos ir fūzai!
---------------------------
Voljere iš aukso
Nėra vienišesnio
Už šunį su blusom


Sentencija

Vaizdas
Mano bičiulis Valerijus karts nuo karto man atsiunčia kokias nors mintis pvz.: "jei kažkas tavęs nevirškina reiškias nespėjo tavęs suėsti", arba "Šuo su blusomis niekada nėra vienišas".
Man iš galvos neišeina pastarasis. Kažkaip surezonavo, tad gimė toks dvieilis:

Nėra vienišesnio žmogaus
Už šunį su blusom

Jis man skamba ir skamba visą ryt galvoje - kas tas šuo, kas tas žmogus ir kas tos blusos?

Repeticija

Vaizdas
Šiandien su Alvydu džaminom. Kažkokiame kitame lygmenyje grojam. Kvailystes. Džiaugiuos tuo. Nes kai norisi kažkokio "stabilaus" gabalo - tiesiog pasiimam ką nors iš mūsų senojo repertuaro.
Ilgokai kartu negrojom. Tokiems mėgėjams kaip mes tai reiškia gerą valandą "įsigrojimo".

Atsigavau.

Iš šono tikriausiai girdėjos, kad mes rimtai švenčiam Žolines. Ir tikrai ne gerąja prasme!

Koncertai

Vaizdas
Šiais metais neįtikėtinai mažai koncertų. Bandau analizuoti kodėl. Į galvą kažkodėl šauna visokios neigiamos priežastys (baltokai - tu arogantiškas, nemoki grot, kūryba sekli ir niekam neįdomi). O gal tiesiog mūsų su Alvydu laikas praėjo.

Kitą vertus pasiilgau koncertų salės. Ne kavinės, baro, festivalio ar sumestinio koncerto. Norėtųsi nešti žinią, o ne tiesiog - groti.
Konceptualaus pasirodymo - va!
Pasiilgau scenos, tikrąja ta žodžio prasme. Aišku prabanga to norėti, bet vis tiek.

Dar vienas vakaras

Vaizdas
Sėdim abu su šunka prieš namą. Valgom obuolius ir barankas. Šeriam uodus. Dvokia vystančios petunijos. Kai įsiklausai - aplink žiogų orkestras.
Tolumoj pralekia motoroleris.
Viskas pasikeitę kieme nuo to laiko ksi atsikraustėm. Supuvo vaikiškos karstyklės ir kiti mano "šedevrai".
Šalia prisėdo Magdalena. Atnešė arbatos.
Taip ir būnam tryse.
Rugpjūtis.

Rytinis savikritiškas

Vaizdas
- Anksčiau tu buvai šaunus...
- Aš vis dar šaunus! Aš vis dar šaunus!

Užpiltinė

Vaizdas
Nors užmušk netikiu, kad ką nors užpylus spiritu, tai gali padėti. Pradedant gyvatėmis, baigiant placenta. Alkoholis yra alkoholis, nesvarbu, kas jame plaukioja, iš kokio rugio ar serbento padarytas. Taip pat netikiu, kad yra alkoholis, nuo kurio skauda galva. Bet yra alkoholikai, kuriems skauda galvą.  Lygiai taip pat netikiu, kad yra sveika mėsa ar kokios kruopos.
Maistu galima pakenkti arba nepakenkti, bet išsigydyti - vargu, nebent skorbutą citrinomis ( ne skorpiono užpiltine, ar kalakuto krutinėle )
Va taip aš galvoju.
Ir dar manau, kad alkoholio poreikis yra atėjęs gal net nuo priešistorinio žmogaus.
Ir dar manau, kad atėjo laikas pradėti rūkyti.
Ir dar manau, kad tas mano teisuokliškumas šūdo vertas.
Ir dar manau, kad kur daugiau, jei ne savo bloge :)

Skautai

Vaizdas
Parsivežiau savo "mažylę" iš skautų. Savaitė miškuose, o atrodo, kad dar centimetrą priaugo. Visa suplukus, išraudus nuo saulės ir vėjo.
Pusantro litro colos ir saldumynų sauja įžiebia palaimingą šypseną. Labai norėčiau ir aš kokiai savaitei nusibelsti į miškus su tais skautais. Kitą vasarą būtinai reiks pasiplanuoti.
Fignia visi tie darbai ir koncertai, jei kartą metuose neišsimiegi ant kelmo strimpo, kandant uodams ir dūmams graužiant nosį.
Baloj.
Vilkui graužiant koją.
Velnio duobėj.

Kreivo koncertas

Vaizdas
Visiškai spontaniškai nusprendžiau apsilankyti Pauzėje Jono Krivicko koncerte. Ir neprašoviau.
Gavau dozę balto liūdesio. Tokio liūdesio, nuo kurio norisi užsirūkyti, pasigerti ir prisipažinti meilėje kokiam nors bičiuliui.
O ir garsas buvo fantastiškas. Mėgavaus.
Važiavau namo tyloje. Virš kelio kilo sidabrinė pilnatis. Galva išsivaliusi nuo smulkmenų.

Teksto interpretacija

Skaitau Paulių Norvilą. Ruošiuos šiam vakarui. Tiesą sakant, pasirinkau paprastesnius tekstus. Tiek kiek man fantazija leidžia juos suprasti, bet... vėliau imu suprasti, kad eilėraščio kontekstas gali būti visiškai kitoks, nei pradžioj įsivaizdavau. Per naują sudedu kirčius. Tada dar ...
Yra didžiulė privilegija rinktis skaitomus tekstus! Leisti sau analizuoti trumpą tekstą kokią dieną, savaitę ar net mėnesį.

Nenorėčiau būti aktorium. Nė už ką!




Prieš išeinant į pensiją

Vaizdas
Šiandien su Linu begerdami kavą tokioj smagioj kavinukėj kalbėjom apie aktyvumą veikloje ir kaip tai veikia žmones.
Savo nuostabai priėjau išvados, kad sumažėjęs aktyvumas kitąkart erzina žmones labiau, nei padidėjęs. Gali nieko net neįtarti, bet žmonės, rečiau sutikdami ir bendraudami su tavimi, gali pagalvoti, kad juos tyčia ignoruoji. Gal net laikai nuoskaudas. O gandai gimdo gandus ir akumuliuojasi pasąmonėje.
Todėl, prieš išeinant į pensiją, reikia visų atsiprašyti.

Skrydis į naktį

Vaizdas
Hei hei hei! turime šių metų nugalėtoją koncertų kategorijoje! Ir jis vadinasi Skrydis į naktį.
Žiauriai gražus senamadiškas renginys. Žiauriai gražioje vietoje, su žiauriai fainais muzikantais.
Komunikacija Ko gero pati silpniausia šio renginio dalis. Pradedant internetine svetaine - įvedus į google "Skrydis į naktį " rodo viską išskyrus šią svetainę. O ir pati svetainė kreivai padaryta - informacija ilgokai nebuvo atnaujinta. Manau tai ženkliai prisidėjo prie renginio silpno lankomumo. Bet... internetas tikrai nebėra pagrindinis renginio lankomumo padidinimo kriterijus (čia atskira tema, nesiplėsiu).
Na ir spaudoje informacija nebuvo visiškai tiksli
Programa Ji tikrai gera. Padaryta senamadišku stiliumi - vedėjai, muzikantai, poetai. Viskas taip gražiai, oficialiai, laiku ir vietoj. Solidžiai kitaip tariant. O ir scenoje, kas man patiko, nesimatė žiaurių eksperimentų. Žmonės galėjo pailsėti klausydami ir scenos senbuvių ir naujokų. Jokių ryškių žvaigždžių, jokių akordų ne…

Daiktai

Yra tokių daiktų, kurių nafik reikia, bet žmogus jauti nenumaldomą norą įsigyti. Pavyzdžiui:
Picos pjaustyklė
Elektros generatorius
Figūrinio pjovimo medžio staklės
Kavos aparatas
Batų valymo mašina
Naujas kompas
Greitas internetas
Perkusijos būgneliai arba ukulelė
Mokyklinis stalas (naujas)
Naminės gėlės
Mielas šuniukas
Gitaros efektų pedalas
Ir mano šiandienos favoritas: skaitmeninis garso pultas presonus
Žiūriu ką gali ir lydausi kaip abiturientė prie antrakursio.
Suvokiu, kad brangu ir kad skirtas išimtinai profesionalams, bet ... jis toooks kietas!

Stoglangis

Vaizdas
1.
Stebėti švariąją pasaulio pusę
Tarsi paveikslą
Retušuotą debesim
O prigimtie!
Iškėlus galvą ir pasyviai

Tas langas stebina mane
Lė tu
Lė tai
Paukščiu

2.
Ten viską išriša
Ir atriša rankas

Pro stoglangį
mane
Ten tyli
TAS
-----------------------
Aš atveriu kortas

3.
Žiūrėk!
Kaip lengva susitaikyt su savim
Tereikia suskaičiuot
Kiek kartų
Trenkiasi drugys
Kol pripažįsta - mirs

požiūris

Žinau, kad nuskambės keistai, tačiau savo mirties laukiu. Gink Dieve tai nėra mano tikslas, tačiau kai ateis Ta valanda, būsiu pasirengęs. Nesvarbu kaip - susenus, nuo ligos, nuo staigaus infarkto ar avarijoj, nuo vėžio ar nuo priešo kulkos...
Dar žinau, kad mano egzistavimas buvo bevertis. Kaip kokio fotono.
Tačiau gyvenimas buvo įdomus (tikiuos ir bus dar ilgai). Klaidos buvo mano tiesa, žaidimas ir spontaniškos taisyklės.
Tuos, kuriuos aš myliu, mylėjo mane atgal.
Tie, kurie man nesvarbūs, manęs net neprisiminė.

Kodėl šis įrašas? Aš neatsisveikinu, man tiesiog ... šviesu.

Skiriu savo tėčiui.

Klaipėdos Kanų festivalis

Kažkaip pagalvojau, kad sirgau ir pergyvenau už šį renginį kaip už savo. Kadangi Dpoezijos Šaltinį imu kaip etaloną, visus renginius lyginu su juo. O va Kanų festivalį tapatinu, ne lyginu. Gal todėl, kad Gintarius yra shared organizatorius tarp jų visų. Ar Kanų festivalis yra „festivalis“? Manau, kad taip. Visų pirmiausia tai – kelių dienų renginys. Laisva, neoficiali renginio atmosfera, maitinimas atlikėjams, atminimo dovanos... Ir net nemokamas alus atlikėjams. Dėl to nemokamo alaus – aš esu prieš. Tačiau kažkaip buvo pofik, keli bokalai leido prastumti laiką laukiant pasirodymo. Kitą vertus renginys ne šeimai ir ne vaikams. Tiesiog muzikos festivalis. Aišku paskui, prieš lipant į sceną, teko išsiblaivyti. Garsas Festivalis vyko dvi dienas. Du skirtingi garsistai. Gavosi du skirtingi renginiai. Iš esmės, kaip esu pastebėjęs – garsas yra renginio ašis. Atlikėjas scenoj gali jaustis blogai - jis gros blogai. Muzika, kurią jis transliuos prastai nuteiks klausytoją. O jei atlikėjas…

Toks svarbus koncertas

Vaizdas
Knygos prasideda ir baigiasi. Žmonės susirenka ir išsiskirsto. Tekstai, muzika, mintys. Viskas dažnai – tik pakeliui, beieškant kažko labiau apčiuopiamo, kažko labiau suprantamo, kažko labiau suvirškinamo. Kažko labiau. Skubėjimas mus praryja nekramtęs. Todėl nespėjame susivokti, kur esame ir ką darome. O svarbiausia – kodėl? Kiekvienas mėginimas mąstyti apie tai, baigiasi nerimu. Netgi džiaugiamės, kai kas nors mus pertraukia ir neatsiprašęs nutolsta. Ir taip, vengdami savęs, vengiame nežinomybės. Bet tai – ne išeitis. Tai – tik dar vienas triukas, siekiant ramaus ir nepriekaištingo gyvenimo. O kas, jeigu jį jau turime? Ir visada turėjome? Jonas Baltokas. Tomas Jokubauskas. Paulius Norvila. Pauzė. Knygos. Žmonės. Muzika.

Eilės

Vaizdas
Gytis šįryt paklausė ar aš turiu ką nors bendro su šiuo dienoraščio lapu:

Įdomu, kad dienoraščio šeimininkė neturi žalio supratimo kas tas baltokas ir kodėl tos eilės atsidūrė pas ją.
Smulkmena, bet malonu.

Sotumas

Šiandien pajutau, kad gavau tokią veiklos ir kultūros dozę per pastaruosius pusę metų, kad darbas dabar man atrodo kaip atostogos.
Ir čia be jokios ironijos ar metaforiškai.

Kanapinė Magdė renka sraiges

Valgoma
Nevalgoma

Kanapinė Magdė

O kartą tokia mergaitė buvo labai linksma. Taip ją ir vadino

Kanapinė Magdė juokauja

O kartą Kanapinė Magdė išejo pasivaikščioti pasakiusi, kad eina skandintis. Baisu?
O Magdė tik juokėsi juokėsi

Kanapinė Magdė verda labai aštrią sriubą

O kartą Kanapinė Magdė virė sriubą. Žiauriai aštrią. Sudėjo visus prieskonius kokius tik rado. Išvirė ryžių ir pakvietė valgyti savo tėtį.
Tėtis paragavo sriubos. Ir numirė.

Laike sustojusi Akmeninė naktis

Kartais Lietuvos pakraščiuose galima aptikti velniškai įdomių ir keistų renginių, kokiame grojom su Alvydu vakar.
Akmenės Akmeninė naktis labiau nusipelno keisto, nei įdomaus koncerto titulo. Kažkoks sustingęs laike reiškinys. Metai iš metų sutraukiantis nedidelę saujelę visų įmanomų Akmenių (suskaičiavau 4) ir kitų kaimų gyventojų.
Netaktiška būtų kalbėti apie tai, ką būtų organizatoriams daryti geriau. Jaučiasi, jie įdėjo širdies, vilčių. Jau vien palapinė atlikėjams su sumuštiniais ir veidrodžiu norintiems persirengti ko verta!
Tačiau kelios klaidos buvo kritinės ir tikrai nepridės daugiau klausytojų ar įdomesnių atlikėjų kitais metais.
Garsas Vienas blogesnių, kokį esame turėję. Blogiau galbūt buvo tik Dzotuose, bunkeryje. Kai išsitraukėm džekus iš gitarų ir grojome gyvai. Tačiau mandražui šiame renginyje buvo ne vieta, grojome net sukandę dantis. Nebuvo kur dingti. Vyrukas, turėjęs derinti monitoringą, kažkur nugaravo nuo scenos. Kas yra blogas garsas: kai garsistas sustumdo atl…

Festivalis...

Vaizdas
Atvirai sakau – sudėjau visus energijos, išradingumo, nuoširdumo, entuziazmo likučius. Bet tai svarbu ko gero tik man vienam, o ir papasakoti noriu ne apie tai. Man patinka atviros kūrybos kaip kokio atviro kodo idėja. Aš esu užsikrėtęs ta mintimi. Kūrybiniu komunizmu. Manau, kad kiekvienam turi būti atlygintina pagal nuopelnus, tačiau kiekvienas turi teisę nepasiimti užmokesčio, pasidalinti juo su tais, kam reikia labiau. Ir kalbu ne tik apie pinigus. Apie viską – muziką, tekstą, vaizdą, turinį, šviesą, kurią sukuriame. Tai yra bazinės tezės kuriomis vadovavaus rengdamas festivalį. Ir visai netyčia, kažkokiu stebuklingu būdu mano ir visų organizatorių biolaukai surezonavo! Gal ne 100 %, gal net ne nuo pradžių. Čia tik dalis to, ką parsivežiau iš festivalio. Esu nepavargęs. Pasijutau taip lyg panašiai buvau jautęsis. Kai grįždavau po vaikų vasaros stovyklų – išsekęs, pasikrovęs, pilnas įspūdžių ir laimingas. Trečiadienis Viską prisiminti Viskas prasidėjo trečiadieniu, garso pulto p…

Joniškėlio klebonas

Sunku patikėti, bet visiškai netyčia patekau į mišias, kurios mane tiesiog prikaustė... Joniškėlyje.
Klebonas, vyrukas, panašiai mano amžiaus, kalbėjo apie pakantumą. Apie provincialumą ir sumiesčionėjimą. Paprastai, suprantamai. Klausiausi jo sustingęs. Liberali katalikų bažnyčia?!!!!

Norėjau paskui prieiti paspausti jam ranką, bet neišdrįsau. Pasakyti "greate job!". Tačiau pamokslas, juk ne šou. Tai viešas, intymus kalbėjimas. Tikriausiai neskirtas sužavėti. O gal?..
Dėl to neploju ir lėktuvuose lakūnams už nusileidimą. Nors dažnai noriu.

Kvailystės

Jei išgyvensiu

Kritiniais gyvenimo momentais sakau sau - "jei išgyvensiu iki **************** tai viskas bus su manim gerai". Tos žvaigždutės dažniausiai žymi lūžį, įvykį labiausiai sujaukusį mano gyvenimą.
Dabar toks yra Dpoezijos šaltinis. Todėl sakau "jei išgyvensiu iki liepos 3 viskas toliau tekės savo vaga".
Stebiu save iš šono. Analizuoju. Neduok Dieve pasiduosiu nuovargiui arba norui viską mest. Taupaus dabar, bet liepos 3 d. įmerksiu sušalusias kojas į šilto vandens dubenį ir užmigsiu ramus ramus.

Muzikos galia

Šiandien grįždamas namo automobiliu neužmigau tik dėka lingavimų, cypavimų, plekšnojimo per vairą ir koją, spragsėjimo pirštais ir šokimo klausant Villagers ir Dry the river.
Įsijautimas visada padeda. Skiriu Alvydui.

16:20

Vakar pasitikrinęs sąskaitą atradau, kad Sodra nuo sąskaitos nuskaičiavo 6 €, o Registrų centras 1 €. Smulkmena, bet kai nežinia kodėl - apima siutas. Pirmiausia paskambinau mokesčių inspekcijai - neskolingas, paskui pabandžiau registrų centrą (prisiskambinti be šansų). Galų gale prisiskambinau į sodrą. Mergina maloniu balsu paaiškino, kad buvau skolingas (už nežinau ką! ), paskui prisiskaičiavo delspinigiai (nuo nežinia ko!), o registrų centras, kad Sodra nuskaičiuotų šią sumą, paėmė iš manęs PROGRAMOS MOKESTĮ ....
Atvirai sakau - nutrūkau ir jau būčiau konsultantę pasiuntęs toli toli, bet ji pasiūlė įsiskolinimus visada pasitikrinti draudėjo puslapyje:
- Sodra.lt viršutiniame menių pasirinkite "Draudėjo" mygtuką
- Paspaudžiau . RODO KLAIDĄ 16:20 , Jūs gal juokaujat! keturi dvidešimt? :)
- Taip pas mus  buvo klaida, vis dar neveikia...
- Bob Marley būtų patenkintas... Ar aš vis dar sodrai skolingas?
- Ne
- Tada ačiū. Viso gero.

Keturi dvidešimt visada suveikia!
Skiriu Ginta…

Ant Žemės krašto apžvalga

Geras renginys!
Tiesą sakant jis pateisina savo pavadinimą: iki paskutinės akimirkos neatnaujinta internetinė svetainė, informacijos trūkumas sukuria nežinios jausmą. Jei ne puikios rekomendacijos ir sena tradicija būčiau tikrai nevažiavęs. Tačiau, kadangi Algirdas mano senas pažįstamas, abejonių nekilo.

Visų pirma į akis krito fantastiškai graži vieta - pilis, parkas, besifotografuojantys jaunavedžiai. Visą tai kūrė solidžią atmosferą.
Aparatūra išnuomota tikrai aukšto lygio - Naisių koncertmobilis. Pliusai - galios ir techninės galimybės daugiau, nei reikia tokiam renginiui, minusai - triukšmingas generatorius, roko koncerto tipo įgarsinimas. Dainuojamosios poezijos atlikėjas tokioje scenoje neturi ką veikti. Nesigirdi žodžiai, arpedio... Esu girdėjęs geresnį garsą su kur kas menkesne aparatūra. Skonio reikalas, aišku. Na bet profesionalai kaip Giedrius Arbačiauskas, Ričardas Mikalajūnas, Baltos Varnos girdėjosi fantastiškai gerai. Tad gal ne vien garsistuose bėda :)
Pats renginys l…

Neatremiami argumentai

Po komandiruotės Lina priekaištauja:
- Tu man nieko lauktuvių neparveži
- Kaip neparvežu? Va - šokoladukų parvežiau iš viešbučio.
- Šokoladukų?! Mundis (baltoklando bičiulis. Aut pastaba)  man du (!) šokoladukus parvežė.
- O šampūniukai?

Rytas Taline

Ir ko aš čia nervuojuos?

Eilės

Aspirino
tabletės
Sudėtos
stulpeliu
Gydo
.........
Vėžį

Atviras

Prisipažinsiu per dieną supyksu ne vieną ir net ne kelis kartus. Rašalas išsilieja į smegenis. Įtūžtu. Daugiausia kai pagalvoju kaip neteisingai surėdytas pasaulis.
Ir mažiausiai kartą noriu ką nors pasiųsti nahui.
Na va . Palengvėjo.
Daug ką reikia kažkokiu būdu pasakyti, kad neliktų viduje. Manau, kad todėl taip populiaru keiktis. Per skubėjimą sunku atsekti ant ko pyksti. Kas iš tikro nusipelno.
Taip ir žaibuoji kaip supistas keikūnas.

Laikas

Atsitrauk nuo žemėlapio sako mano bičiulis.
Šiandien masčiau apie save prieš kokius 5 - 7 metus. Ir suprantu kaip neadekvačiai vertinau savo veiksmus. Beveik gėda. Kaip bus gėda po kokių 5 - 7 metų.
Irmina sako viskas keičiasi kas 18 mėn. Bet įvertinti pokyčius reikia daug daugiau.

Savinimasis

Vaizdas
Vieno nesuprantu - kaip galima kurti sau? Kaip galima vieninteliu klausytoju ar žiūrovu pasiskelbti save?
Tarkim dailininkas, kuris niekad nerengia parodos, nes darbai nėra tinkami žiūrovui.
Arba poetai, kurie iš tikro nesidomi poezija, o tik štampuoja eiles. O kai skaito - ko gero yra vieninteliai, kurie supranta, ką skaito. Išleidžia knygas, nors ko gero pakaktų vieno A4 lapo.
Arba muzikantai, kurie pagauti karštinės groja nuo vieno mokamo koncerto iki kito, sustoję pradinėje kūrybiškumo stadijoje. Nekalbu apie profesionalus. Kalbu apie mėgėjus, pasijutusius profesionalais.

Autorystė, ko gero, yra pati juodžiausia menininko iliuzija. Stabdanti. Traukianti atgal savininkiška jėga. Skatinanti užsidaryti ir kaip Golumui džiaugtis aukso žiedeliu.

Aš sukūriau netoli šimto dainų ir nežinau ar nors viena iš jų priklauso man. Nežinau. Nes vis dar kuriu jas. Jei kas prisijungia groti kartu - atiduodu pusę to.
Užsiregistravau Latgoj ir labai džiaugiuos kapsinčiom kapeikom. Tarkim tai yra orga…

Groti po darbo

Vaizdas
Pastaruoju metu vis išpuola groti tiesiai po darbo. Pakylu nuo darbo stalo - ir į koncertą.
Tai yra labai patogu, bet labai labai labai ŽIAURIAI blogai.
Visų pirma pakilus nuo kompiuterio gebėjimas blaiviai vertinti būna nuslopęs. Viskas būna nuslopę - emocijos, verbalika. Net rankos sustingę.
Reikia daug valios pastangų norint gerai atlikti kūrinį. Ir sakydamas "valios pastangų" turiu galvoje mechaninį savęs privertimą. Nors iš šono taip neatrodo

Organizaciniai reikalai

Organizuojant Dpoezijos šaltinį pastebėjau, kad 90 % laiko, darbo ir energijos aš atiduodu bendraudamas su organizatoriais ir renginio dalyviais. Įkalbinėdamas, konsultuodamas, motyvuodamas.
Likę procentai - tai buitis.
Nieko tokio, tačiau visada nusišypsau į ūsą, kai prisimenu įkalbinėjimus gražinti festivalį prie Jūros. Būtų lygiai tas pats tik atsirastų dar ir 200 % daugiau buities reikalų - leidimai, aparatūra, stovykla, reklama, blablabla.
Noriu skųstis, tačiau pats nuolatos kartoju, kad nusivylimas ateina iš pernelyg didelių lūkesčių, o aš laukiu, kad kas paskambintų ir pasakytų "Va - sugalvojau tokią idėją! Darom?", o niekas neskambina. :)

Panika. Tris kartus įkvepiu, iškvepiu ir judu toliau.

Skrydis

Šiandien skridom apžiūrėti Dpoezijos šaltinio nusileidimo vietos Alvydo skraidykle. Nuskridus iki Raseinių paaiškėjo, kad nusileisti dėl turbulencijos nepavyks. Tad apsukę kelis ratus pasukom atgal į Klaipėdą.

Tai buvo šalčiausios ir labiausiai įtemptos 3 valandos mano gyvenime. Grįžęs kritau į lovą. Išmiegojau 5 valandas.

Reziumuojant - Dpoezijoj bus TIK parasparniai (tiems tai niekas nebaisu)

Išsitaškymas

Penktadienis man labai sunki diena. Katastrofiškai. Keičiam įrangą darbe tad.. Sunku tokiam sudaužytam į gabalus stovėti scenoj.
Turėjau šokti, kad save prikelčiau.
Toks buvo ir pasirodymas pas Irminą - su patrypimais.

Hibridinis

Vaizdas
Suvokiau, kad būdamas tarp žmonių, didindamas apsukas aš jaučiuosi geriau, tačiau prarandu energiją ir energetiką. Tuo tarpu atsiribojęs pasikraunu, stiprėju.

Veikia kažkoks hibridinis variklis, ne kitaip.

Gėlės vazonuose

Po to, kai įrengiau terasą, užsinorėjau apsodinti ją gėlėmis. Prisipirkau vazonų turguje po eurą. Kai pradėjau domėtis gėlių kainomis, pakraupau - nuo 4,6 €! Vau!!!  Prisiminiau kaip už 12 € apsisodinau  prieš metus ar du.
Panašu, kad kainoms paleido vidurius.
Buvau jau praradęs viltį, tačiau Liepų g. radau nieko neišsiskiriančią parduotuvėlę, kur padoriai atrodančios gėlės vidutiniškai kainuoja 1 € (nuo 0,5 iki 4 € )
Neblogai? Ar ne?
Mano terasa žydi!

Skraidyklės

Vaizdas
Šiais metais dpoezijos šaltinyje aš užsikepęs sukviesti skraidyklininkus ir parasparnius. Visiškai kreizi idėja. Ant kviečių lauko išpjautame 300 m. ilgio ruože leisis šie ultra lengvieji orlaiviai.
Leisis, jei tik pavyks man su Alvydu sekmadienį nusileisti testiniame skrydyje :)

Jei ne - neliūdėkit labai.

Repeticijos atnaujintos

Po poros mėnesių negrojadienių vėl susibėgom su Alvydu repeticijai. Ir buvo visai neblogai! Tiesa, pirštai lyg mediniai, balsas neklauso, bet kiek džiaugsmo! Kiek džiaugsmo!

Gitarinio pedalo garantinis

Vienu metu grodamas pastebėjau, kad mano gitarinis pedalas (Fishman) išsijunginėja pajudinus maitinimo laidą. Nufilmavau ir nusiunčiau į Thoman.de - jie apmokėjo siuntimo išlaidas. Viskas puiku, bet mano pedalas negrįžta jau mėnuo, o mėnesio pabaigoje laukia nemažai koncertų.

Viena vertus smagu, kad garantinis remontas veikia. Kitą vertus - labai nesinori kišti gitaros tiesiai į pultą.

Juodi debesys

Vaizdas
Juk būna? Juk reikia? Aplink mane žmonės su rimtomis problemomis. Įvairiomis, bet jiems tos problemos - kritinės. Kažkaip reikėtų atsiriboti.Susikoncentruoti į tai, kas man svarbu.

Staiga suvokiau, kad esu viso labo atspindys kitoj veidrodžio pusėj.

Irmina

Vaizdas
Talentinga dailininkė, nebloga poetė, laisva siela. Išlenda į viešumą retokai. Toks nenugludintas cirkonio gabaliukas.


Depresija

Vaizdas
... yra kai gauni daugiau nei priklauso, bet norisi daugiau, nei gavai.

Skola

Vakar bibliotekoje mane pasivijo Pranis "pernai per poezijos skaitymus laimėjom marškinėlius, bet neatsiuntei".
O kad jis žinotų, kaip aš prisimenu esąs skolingas!
Laukiu, kada šiais metais darysime marškinėlius dpoezijos šaltiniui. Tada ir siųsiu.

Klaipedos kultūra

... yra tokia uždara ekosistema. Ji visiškai neatsinaujina. Tie, kas galėtų pagyvinti vaizdą, kažkodėl uždari ir neįniciatyvūs. Studentija - visiški lepšiai.
O baisiausi - pagyvenę poetai, skaitantys eiles apie jūrą.

Bičiulis

Dar yra tokių bičiulių, kurie skambina telefonu be rimtos priežasties. Toks yra Edma, Briedis. Mūsų pokalbiai ilgi ir entuziastingi. Krykštaujam lyg hipiai, ką tik pabėgę nuo mentų. Temos, beje, savo turiniu dažnai irgi panašios.
Va toks jis, Edma - Žaliakalnio Red Bulis.

Kaip laikais?

Visi mes nelaimingi. Tik priežastys skirtingos.

Surajevas

Kažkas nutiko 1k.lt puslapiui. Jis nebeatnaujinamas. Anksčiau skaitydavau su malonumu. O dabar neramu, ar nebus talibanas uždusinęs miegančio?

Lininiai rūbai

Lina užsikabliavo siūti. Sukneles, marškinius. Įkrito į kažkokį transą negrįžtamai. Man pasiuvo kelis lininius marškinius. Jie fantastiški

Scena Dpoezijos Šaltinyje

Rosvaldas, nepailstantis Dpoezijos šaltinio sponsorius, šiais metais dengs scenos nuomą. Tiesa, sceną statysime arčiau žiūrovų, ji bus nuleista žemiau, tad nebus tokia "didelė".
Vidinė scena bus skirta poezijos skaitymams.
Tikiuosi šiais metais pritraukti daugiau dailininkų, poetų, menininkų...

Meteo.lt

Meteo lt man visada yra pavyzdys kaip "atnaujinti", "modernizuoti" yra sugadinti.

Visų pirma svetainė yra išties nepatogi naudotis. Ypač mobili versija. Niekas netelpa į ekraną. Ypač erzina kiekviename puslapyje pasirodantis "Cookie policy". Nėra ką analizuoti - svetainė niekam tikusi. Ačiū Dievui yra old.meteo.lt

Bet iš tikro - ką daryti įmonems, kurios neturi techniškai išprususio darbuotojo? Joms priskiedžia, jos ir tiki. Kartais pamastau ar nebūtų teisinga svetainės kūrimo laikotarpiui įsidarbinti web developerį, kuris betarpiškai derintų darbus ir būtų projekto vadovas.


Dėdė Kazys

Palaidojom dėdę Kazį. 1936 gimimo. Menkai jį pažinojau.
Prisiminiau jį ir Onutę šokančius polką per kažkokią baliušką Akmenėj. Trypė taip, kad grindys lingavo. Tokius juos visada ir prisiminsiu.
Žiūriu į Onutę prie ką tik sukasto kapo ir ašaros pačios rieda.

Nuostabi Gatvės muzikos diena Klaipėdoje

Vaizdas
Sarkazmas

Užsiregistravau šiais metais kone vienas iš pirmųjų, tačiau informacija apie besiregistruojančius Klaipėdoje pasirodė vėliau nei Mažeikiuose.

Šiandien sulaukiau iš organizatorių skambučio ar aš tikrai grosiu Kurpių (!) gatvėj. Sakau "ne. Registravausi Turgaus gatvėj. Kaip ir kasmet".

Paaiškėjo, kad GMD puslapis grybauj
a - žemėlapio vietą rodo gerai, o aprašą visai kitoj vietoj.

Tada manęs paprašė pradėti 2 val. vėliau nei buvau numatęs, nes vyks performansas (!) ?

Kažkokia nesąmonė. Iš vis prie ko čia toks tikslumas gatvės muzikantui.

Mąstau gal išvis negrot. Dėl to, kad kažkas užsidėtų pliusą? Kaži

Miegas

Vakarais užmiegu ~8 ą. Rytais keliuos be žadintuvo. Kaip? Ačiū tau Youtube už mokslinius geologijos filmukus.
Iš tikro jaučiuos labai pavargęs vakarais.

Alkoholis

Visgi kova su alkoholiu kažkokia nenormali pas mus. Kiekvieną kartą išgirdęs kaip valdžia žada drausti, pasijuntu paskutiniu alkoholiku. Toks jausmas, kad pagrindinė problema pas mus - reklamą matantis žmogus, tikslinis alkoholio pramonės objektas.
Tai jei visi supranta, kad alkoholis cigaretės yra nuodas ir blogis, kodėl dėl to esu kaltas aš. Kodėl neuždraudžiama gaminti, platinti. Žolė tai uždrausta.
O jei žiūrima verslininkų interesų tai nereikia imituoti " kovos su alkoholizmu".
Tas pats ir su vaistų kainomis. Jei klesti spekuliacija ir nežmoniški nereguliuojami ankainiai, nepadės jokios programos, draudimai, leidimai ir t.t.
Tai tik verslas.

Akis

Vaizdas
Turiu vaikystės akies traumą. Po 30 metų nusprendžiau pasidomėti ar kas pasikeitė medicinoje. Mano nuostabai iš esmės niekas - operuojant kairę akį išlieka 50 proc tikimybė apakti išvis. Tą patį pasakė ir mano tėvui , kai man buvo 10 metų.
Tačiau kosmetinė medicina pažengusi. Gaminamos linzės, kurios pilnai paslepia akies randą.
Nepigiai, bet įmanoma.

O gal geriau likti žvairam?

Ant Žemės krašto

Vaizdas
Gegužės pabaigoje Gerąja prasme esame pakviesti į Raudondvarį, festivalį Ant Žemės krašto.
Girdėjau daug gerų atsiliepimų apie juos, bet jei atvirai nesuprantu, kas jiems negerai - jokios informacijos apie renginį. Jei ne Algirdo skambučiai net nežinočiau, kad tas festivalis vis dar planuoja vykti. 2 savaitės iki renginio o svetainėje -  nulis.
Siaubingas aplaidumas

Kitą vertus, gal čia toks reklaminis manevras - jokios reklamos?

Atostogos nuo FCB

Vaizdas
Facebook'as turi fantastišką savybę - galima tiesiog užblokuoti savo accountą savaitei. Taigi jau kelintą kartą pasiimu "atostogas" nuo veidaknygės.  Messengerį pasilikau aktyvų, tad esu pasiekiamas. O geriausia skambinti arba rašyti jonas@dpoezija.lt

Bet rimtai - gal aš nemoku kažko susikonfigūruoti?  Matau beveik vien repostus arba renginių reklamas. Tiesiog laiko gaišimas.


Verdiktas santuokai

Su Lina ir senu bičiuliu vakarojam. Diskusija apie bendrą biudžetą. Klausė jis mūsų "finansinio modelio" ilgai. Paskui reziumavo "...nee jūs, Baltokai, niekada neissiskirsit, jūs jau ir taip - pusiau išsiskyrę..."

Nauja Dpoezijos Šaltinis svetainė

Festivalis Dpoezijos Šaltinis bus!

Šiais metais paširdžiuose sukirbėjo klausimas - kodėl? Kodėl aš tai darau!? Kam tai reikalinga?
Visų pirmiausia ar yra poreikis? Ir, jei taip nevyniojant į vatą, visi atsakymai šią juodžiausią valandą - NE. Niekam. Ko gero labiausiai man pačiam.
Nežinau kaip jaučiasi mano kolegos, tikriausiai panašios egzistencialistinės kančios nekamuoja :)

Bet kaip ten bebūtų, renginio organizavimas - labai įdomus procesas. Be visų garžių tikslų (kurie tikriausiai irgi tik man vienam įdomūs) norėčiau, kad festivalis būtų natūralaus susibūrimo vieta. Kad muzikantai rinktųsi ne todėl, kad jiems sumokama, o savanoriai ateitų, nes tai būtų galimybė patekti į brangų renginį dykai.
Todėl kad yra poreikis bendrauti, kurti, dalintis (vava vis lenda ir lenda tie tikslai :) ).
Iš esmės dabar taip ir yra, tačiau norėtųsi masiškumo, platesnio atgarsio...
Galima man pažerti daugybę priekaištų, ką darau ne taip, kad festivalio lankomumas neįsisuka. Sutiksiu su visais... Tačiau ž…