Pranešimai

Rodomi įrašai nuo gegužė 23, 2017

Savinimasis

Vaizdas
Vieno nesuprantu - kaip galima kurti sau? Kaip galima vieninteliu klausytoju ar žiūrovu pasiskelbti save?
Tarkim dailininkas, kuris niekad nerengia parodos, nes darbai nėra tinkami žiūrovui.
Arba poetai, kurie iš tikro nesidomi poezija, o tik štampuoja eiles. O kai skaito - ko gero yra vieninteliai, kurie supranta, ką skaito. Išleidžia knygas, nors ko gero pakaktų vieno A4 lapo.
Arba muzikantai, kurie pagauti karštinės groja nuo vieno mokamo koncerto iki kito, sustoję pradinėje kūrybiškumo stadijoje. Nekalbu apie profesionalus. Kalbu apie mėgėjus, pasijutusius profesionalais.

Autorystė, ko gero, yra pati juodžiausia menininko iliuzija. Stabdanti. Traukianti atgal savininkiška jėga. Skatinanti užsidaryti ir kaip Golumui džiaugtis aukso žiedeliu.

Aš sukūriau netoli šimto dainų ir nežinau ar nors viena iš jų priklauso man. Nežinau. Nes vis dar kuriu jas. Jei kas prisijungia groti kartu - atiduodu pusę to.
Užsiregistravau Latgoj ir labai džiaugiuos kapsinčiom kapeikom. Tarkim tai yra orga…

Groti po darbo

Vaizdas
Pastaruoju metu vis išpuola groti tiesiai po darbo. Pakylu nuo darbo stalo - ir į koncertą.
Tai yra labai patogu, bet labai labai labai ŽIAURIAI blogai.
Visų pirma pakilus nuo kompiuterio gebėjimas blaiviai vertinti būna nuslopęs. Viskas būna nuslopę - emocijos, verbalika. Net rankos sustingę.
Reikia daug valios pastangų norint gerai atlikti kūrinį. Ir sakydamas "valios pastangų" turiu galvoje mechaninį savęs privertimą. Nors iš šono taip neatrodo