Atviras
Prisipažinsiu per dieną supyksu ne vieną ir net ne kelis kartus. Rašalas išsilieja į smegenis. Įtūžtu. Daugiausia kai pagalvoju kaip neteisingai surėdytas pasaulis. Ir mažiausiai kartą noriu ką nors pasiųsti nahui. Na va . Palengvėjo. Daug ką reikia kažkokiu būdu pasakyti, kad neliktų viduje. Manau, kad todėl taip populiaru keiktis. Per skubėjimą sunku atsekti ant ko pyksti. Kas iš tikro nusipelno. Taip ir žaibuoji kaip supistas keikūnas.