Devyni Klaipėdos Baiduokliai. Įžanga
- Nėra tokio žodžio “baiduokliai”! - Yra! - Nėra! - Baiduoklis!.. – šūktelėjo susierzinęs Tešlius ir pakilo kokį metrą nuo žemės, kas buvo šiek tiek neįprasta jo sudėjimo vaiduokliui. – Dabar jau yra toks žodis, ir mes juo vadinsimės. Viskas prasidėjo, kai saulėtą popietę du vaiduokliai kaimynai Tešlius ir Kaulinis nusprendė aplankyti Svyruoklį, kuris gyveno laive “Meridianas”. Anksčiau Svyruoklis beveik kasdien pasroviui atsiųsdavo dovanų savo išlankstytus popierinius laivelius draugams. Tačiau jau mėnuo šie negavo jokios žinutės! Perskridę keletą gatvių ir skersgatvių Svyruoklį jie rado liūdną ir susimąsčiusį. Laikraštyje jis perskaitė, kad “vaiduokliai uostamiestyje visai nebebaido turistų”. - Viskas perniek! – sudejavo Svyruoklis – ko tik neišbandžiau: ir inkaro grandinę žvanginau, ir ant stiebo sukausi per šviesų festivalį. - Ir sumuštinį iš rankų išmušdavau, – antrino Tešlius - Ir kates pabaidydavau, – svajingai tęsė Kaulinis. - Mums reikia
