John Little White

Šiais metais pagalvojau, kad dpoezija pagaliau iš vaikiškos perėjo į paauglišką. O kadangi visada laikiau dpoezijos idėją dalimi savęs, man buvo be galo sunku ją paleisti. Vis atrodė kad reikia ir tą pataisyti ir aną ir tą kitaip daryti ir kitą... bet paauglė sako „fuck  - baltokai – manęs nereikia ciuskinti ant kiekvieno kampo, galiu ir pati!“ Žinojau tą, bet vis tiek sunku.  Man patinka dpoezijos, kaip atviros kūrybos idėja. Aš ja tikiu. Tie, kas dalyvauja Šaltinyje ar Oše, pajunta tą energiją, kai kūnas atsisako paklusti greičiau nei valia. Rodos kiekviena minutė brangi. Ir kūrėjai renkasi vis įvairesni. Dpoezija nėra koncertas. Arba jei jau koncertas, tai yra koncertas atlikėjams. Tačiau tik visiškai nesuprantantis renginio esmės gali pasakyti „tai susirinkite ir grokite sau“. Grojant scenoje klausytojas  yra tarsi veidrodis ir kuo labiau jis nuo muzikos nutolęs žmogus, tuo vaizdas ryškesnis. Žiūrovas bet kokiai meno rūšiai yra būtinas, tačiau kūryba kaip ir sėkmė nek...

Pagaliau baigėsi. Festivalis. Aš puikiai prisimenu pradžią. Kiekvienus metus Daugoduose. Prisimenu koks jausmas apėmė, kai pamačiau Rosvaldo sodybą ir kiekvieną "VAU, o galima ir šitaip!!!" Prisimenu kaip užsibrėžiau tikslą per 5 metus festivalį "išsukti" arba viską mesti velniop. Penkti metai praėjo. Pradedu skaičiuoti viščiukus. Kalbant apie 2019 metus. Man buvo tartum 2 atskiri festivaliai. Tas, kurį rodėm ir matė žiūrovai ir tas, kurį mačiau aš. Ko gero pirmi metai, kai festivalyje darbas ėmė viršų prieš malonumą būti jame. Be atlygio, bet metodiškai, disciplinuotai, atkakliai ir inirtingai. Kai apie naujuosius metus sušaukiau organizatorių susirinkimą chebra manęs klausinėjo - ne per anksti? Turėjau aiškinti akivaizdžią, bet prieš 8 mėn. suprantamą tiesą - festivalio yra 3 dienos, jei tinkamai nepasiruošim visi metai bus prarasti. Visi 12 mėn. Man gaila net vienos dienos. Sunkiausia buvo matyti pravėsusį entuziazmą iš senųjų organizatorių pusės. Ne visų žin...

Intro su patosu Užpernai pasakiau žiauriai, bet pranašiškai – dpoezija mirė. „Kaip mirė?“ „Kas mirė?“ „Ko taip žiauriai?“ klausė ir piktinosi. „LAIKAS KEISTIS“ štai ką reiškė mano žodžiai - greitas pleistro nuplėšimas. Laikas pamiršti, kad mes vis dar bijome būti kitokie. Pamiršti įsivaizduojamo žanro „dainuojamosios poezijos“ ribas, pamiršti draugų-draugams atranką. Reikia įsileisti naujų žmonių, veiklų, potyrių. Laukimas - Pusė metų Apytiksliai tiek laiko atėmė surinkti komandą, suformuoti užduotis, sukviesti žmones. Surinkti būtinas lėšas. Sudėlioti vizijas, programas... Komanda – Sudėtingas procesas Tam, kad visiškai nenuvažiuotų stogas, nusprendžiau viską daryti struktūriškai. Žingsnis po žingsnio: Administracinė dalis Dizainas Muzikinė dalis Savanorių dalis Poezijos ir Slemo dalis Žiniasklaida ir sklaida Projektinė dalis Skraidyklės ir parasparniai Šeimų popietės dalis Renginio vedimas ir komunikacija Daug kas keitėsi, organizatoriai iš vienos komandos dal...