John Little White

Uždarinėju accountą rasyk.lt. Čia nuorodos į kai ką gražaus, dėl ko verta ten lankytis rašyk.lt: Kūriniai / Maltos ordinas / Likome vieni rašyk.lt: Kūriniai / mephisto / Skaidrus skystis, kurį išskiria (1) rašyk.lt: Kūriniai / last action hero / mėsėdė rašyk.lt: Kūriniai / last action hero / sniegas rašyk.lt: Kūriniai / last action hero / Eskizas: rytas rašyk.lt: Kūriniai / Autoriai / kadugėlis rašyk.lt: Kūriniai / kadugėlis / markui rašyk.lt: Archangelas -> Namai rašyk.lt: Kūriniai / Archangelas / Nematyti rašyk.lt: Kūriniai / Archangelas / Mano tėvas dabar po ledu rašyk.lt: Kūriniai / apytikris / po fiestos rašyk.lt: Kūriniai / orff / pumpuro auginimas rašyk.lt: Kūriniai / literatūrinė brangutė / veranda rašyk.lt: Kūriniai / kūlokiukas / rudens 3 rašyk.lt: Kūriniai / Mad Mū Zelė / žmogumi buvau išgalvotu rašyk.lt: Kūriniai / Mad Mū Zelė / prie arbatos rašyk.lt: Kūriniai / Ana pynėse su / *** rašyk.lt: Kūriniai / Ana pynėse su / Du žingsniai rašyk.lt: temsta

Prisiminiau pirmuosius savo koncertus. Kai dar nelabai valdžiau instrumentus, bet buvo žiauriai gražu. Taip gražu, kad nelabai gilinausi kaip iš šono atrodo. Taip ir čia - netiksliai į looperį,  nešvarios boso, gitaros partijos... bet ta monotonija, ritmas mane veža.  Kažkaip pagalvojau, į kokią amžiaus grupę, stilių taikau. Ir supratau, kad niekur. Tiesiog plūduriuoju muzikoje. Žiauriai norėčiau perkusisto įsikišimo. Ale tu gauk !  Jei atvirai - ko gero seniai jaučiausi toks neįdomus kitiems ir įdomus sau. Neproporcingai!

Penktadienį pakaitomis su dainomis skaitysiu poeziją. Permasčiau savo tekstus - viskas juose kaip ir dainose. Susišaukia. Tokiems apmastymams man labai į naudą tas pusvalandis kelio iki namų - mintyse pasikalbu su draugais, pasipykstu su priešais, balsu skaitau eiles, skambinu... Kažkaip pamasčiau -iš šono tikriausiai atrodo, kad važiuoja stogas. Iš tikro stogas nuvažiavo ir užaugo naujas. Kaip krabui žnyplė.

Kartais, kai man pasidaro pernelyg svarbi kitų nuomonė ir mane išmuša iš vėžių, ieškodamas atsakymo supaprastinu situaciją iki "idealios". Tarkim mane laiko kvailiu. Nesutapo nuomonės. Pasitaiko.  O jei pasaulyje lieka 2 žmonės. Kvailys ir protingas. Kvailys miršta. Likęs perima titulą. Logiška ir kvaila.

Vėjas pjausto balas lupa lango rėmą peiliu Stiklas sugeria pjūvį Ramu * 2 posmelio autorius Čikurakas

Keletą kartų per savaitę repeticijos duoda vaisių. Po truputį atsiranda koordinacija. Struktūros suvokimas. Padarius klaidą žinau bent kelis būdus kaip sutvarkyti. Prisigalvoju visokių ritmų, kompozicijų. Aišku, gaila, kad reikia laukti koncerto. Su malonumu padžaminčiau prie žiūrovų be kažkokių įsipareigojimų. Šiuo metu visiškai nesinori groti kaip anksčiau - norisi jėgos, sąskambių, įvairovės. Jaučiu - nebus iš manęs gero bardo :(

Deja mane supantys žmonės visiškai nelinkę diskutuoti apie religiją. Iš esmės jie yra 2 rūšių: tie, kuriems ši tema - tabu, tie, kuriems yra 100 % pofik. Kažkaip pasigendu egzistencialistinio aukso vidurio. O man taip reikia, taip reikia!

https://www.facebook.com/kavinepauze/?fref=ts

Gana dažnai įkrentu į vieną iš 2 kraštutinių būsenų - visiška empatija ir perdėtas rūpinimasis kitais arba psichopatams būdingas šaltakraujiškas savanaudiškas išskaičiavimas. Kodėl, kaip, kam ... neturiu žalio supratimo. Man tiesiog to reikia. Geriausia dalis - viskas vyksta savaime ir neturiu jokio vidinio poreikio teisintis ar aiškintis. Man atrodo privaloma rūpintis artimaisiais, bet neįmanoma viršyti vidinių galių. Dieve... kaip laukiu, kada visą tai pasibaigs.

Bandau išreikšti mintis be visokių šypsenėlių, liūdnų veidelių. Kaip parašyti tekstą, kuriame jaustųsi šypsena, liūdna nuotaika? Kai ilgas tekstas, tai pakankamai lengva, bet kai reikia parašyti vieną sakinį - tai jau aukštasis pilotažas. Kam to reikia? Aš tai vadinu dekompiuterizacija. Grįžimas iš virtualaus pasaulio į realų.

Sunku patikėti, tačiau žmonės jau dabar puošia namų fasadus Kalėdiniais papuošimais. Pastebėjau vakar, vedžiodamas šunį. Galvoje šmėstelėjo tulžinga mintis: - Girliandos... Tie šviestuvų pasaulio klounai.

Mano aitvaras - ne kroviniui nešti, gaudyti žaibui, dulkėti lentynoj, pelyti pelėms. Tik stebėti Tave Mažajame Paryžiuje su puodeliu grakščiai ir mažyliu aukštyn ---------------- Drakono galva, kaspinų uodega - mano aitvaras skirtas tam siūlui, kurį Tu laikai... Skiriu L.B.