Pranešimai

Novelė Nr. 9 Sandėris

Vaizdas
Novelę parašiau, o gal labiau - pratęsiau Sondros S. kūrybinio rašymo studijos skaitymams "Pieniniai dantys ir kiti protezai". Burtai iškrito ir mano porininke tapo Diana. Vėliau ji pakoregavo siųstą tekstą, bet šaukštai po pietų - mano pratęsimas jau buvo parašytas.  Novelė Nr. 9 Sandėris  NamasDiana Latvytė
Maniau jau išsivadavusi nuo šmėklų, nes  išvykusi nutraukiau visus ryšius su savo praeitimi, tačiau mane išdavė sapnai, anot asmeninio „gyvenimo trenerio“, susiję su ilgesiu.

Šiąnakt sapnavau savo motiną, štai šiame sename mūrinuke raudono šiferio stogu. Jos veidas buvo kažkoks skausmingas, jaudinantis ir dar labiau sustiprino pakylėtą įspūdį saulės įkūnyto šilumos mirgėjimo aureaole apsuptą — galėjau ranka jį paliesti — mačiau atviras duris, viena po kitos atsiveriančias pakeliui į galinį kambarį. „Jau visą valandą laukiu arbatos“, nusišypso priekaištinga rūgščia šypsenėle ir nelaukdama pasiteisinimo priduria, esą nepakankamai gerai tvarkausi, žiūrėk, kuo kvėpuoju — v…

Juodasis Obeliskas - E.M. Remarkas

Vaizdas
Po truputį grįžtu prie skaitymo. Tiesiog, kad mažiau praleisčiau laiko telefone, prie kompo, prie TV.

Pirmąjį įveikiau „Juodasis Obeliskas“ Ericho Marija Remarko.
Buvo sudėtinga. Knyga skalsi. Rutininius tarpukario Vokietijos buities vaizdelius keičia karo nesugadinto jaunuolio pafilosofavimai. 330 psl smulkiu šriftu. Senokai tiek teksto skaičiau. Užtrukau mėnesį, bet taip didžiuojuos savim.

Įdomus Remarko sprendimas keliuose paskutiniuose puslapiuose išvardinti vėlesnius personažų likimus. Labai ryškiai pasimato karo niokojanti galia. Tų kelių puslapių užteko.

Visą knygą mąsčiau – kodėl obeliskas? Kas čia per mįslė? ir tik perskaitęs iki galo supratau, kad obeliskas tai kaip tauta – ant jos myža, kiti garbina, treti perparduoda, ketvirti – stato ant prostitutės kapo... bet ašis lieka. Manau kad šią knygą turėtų perskaityti visi politikai, kurie šaukia, kad Lietuva emigruoja. Lietuva yra ten, kur buvusi. Jos ašis tvirta kaip granitas.

Labai įdomios meilės linijos.  Ypač Izabelės ir L…

Nusikirpau žiedą

Novelė Nr. 6 - Grabo paslydimai

Vaizdas
Pro mane prašvilpė juoda dėžė. Tik spėjau pamatyti, kad tai buvo karstas vežime, o gal į karstą panašus objektas  su ratais ir nikeliuotomis nešikų rankenomis.

Su savo būsimąja nuotaka atvažiavom aplankyti jos tėvų Žemaitijoje ir kopėm į būdingą tam reljefui kalvą. Mano uošvių kaimas buvo įsikūręs aukštai. Kopėme viršun, o žemyn, paskui karstą, žolėtu kalno šlaitu beveik bėgo, beveik ridenosi juodai apsitaisiusi gedėtojų minia. Vyrai per trumpomis kantuotomis kelnėmis, moterys, dienines užuolaidėles primenančiomis skarelėmis, ir gale - sadistiškai užsagstytais marškiniais kaimo vaikėzų būrys: „Gaudyk“, „Apeik iš šono“, „A jau negali“... „aLi Li i “ aidėjo nuo gretimų kalvų.

Man regis tame karste net girdėjau kažką rėkiant žmogaus balsu!

Triukšmas ir klykavimai dingo apačioje. Stovėjau suakmenėjęs. Žvelgiau pakalnėn, tilstančio erzelio link.

Sužadėtinė dar prieš kelionę man pasakė: „Čia bus mūsų santykių išbandymas“. Dabar, matydama suapvalėjusias mano akis, ramiai porino, kad čia, es…

Novelė Nr. 3 - Delfinas

Vaizdas
Mano lovoje gulėjo delfinas. Ne koks nors ten žaislas ar haliucinacija, o gyvas. Slidus. Glotnus kaip šlapias batonas. Metalizuotos spalvos odos ir dailiomis, karvę primenančiomis akutėmis.
Delfinai, regis, visada šypsosi. Bet šis šypsojosi tikrai labai, labai šiurpiai nuoširdžiai.
- Labas Vakaras! – ištarė sodriu bosu ir mirktelėjo.
Delfinus girdėjau leidžiant tą specifinį jiems klykavimą, nesitikėjau Bill Withers balso tembro.

Į kambarį įėjau tiesiai iš dušo. Apie juosmenį buvau užsirišęs rankšluostį, kuris pradėjo smukti kai puoliau atgal. Bet rankenos nebuvo!

- Ar šito ieškai? – delfinas suko durų rankeną kaip pistoletą ant trikampio peleko - Nebijok.  Numačiau, kad manęs išsigąsi. Mums reikia kai ką aptarti.

Delfinas gašliai apsivertė apie savo ašį ir dabar į mane atsisuko savo snukučiu, kuris, anksčiau gal ir atrodęs mielas, išsišiepė plėšriais dantukais. Sucypiau kaip mergaitė ir ėmiau ropštis ant rūbų komodos.

- Apie ką norit pakalbėti? Aš nieko nesuprantu! Kas čia per nesąmo…

Nemiga ir dama

Vaizdas
Miegu neramiai. Neišsimiegu. Mane kas naktį aplanko dama. Reguliariai. Tarp 2‘os ir 4‘os. Ji švelniai praveria duris. Ir čia aš jau suprantu, kad kambaryje esu ne vienas – šakės! Suvokiu, bet... pagalvė mane laiko prisisiurbusi. Yra tokia būsena, kai vien nuo minties pakelti galvą supykina.
Damai tai nė motais. Ji sėdasi ant stalo ir lėtai lėtai, su pasimėgavimu pasimėgavimu ima plėšti plėšti popieriaus lapą.

5 sekundes trunkantis dryyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyy yyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyy yyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyy yyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyykst.... tada pauzė ir vėl: dryyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyy yyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyyykst....

Man galvoje šmėstelį (kiekvieną naktį) "Ar ten neguli kokie svarbūs dokumentai?" Ne neguli.
Tada nuo stalo girdžiu krentant sąvaržėlę. Sąvaržėlė krenta ant medinio parketo. Tada antra. Ši spyruokliuodama nurieda per kambarį.

Tada krenta trečia ...

-Gerai ! – murmu ir svirduliuodamas keliuosi iš lovos…

Pono Zomerio istorija

Vaizdas
Yra keletas įpročių, kurių negaliu ir nenoriu atsikratyti. Vienas jų – nenumaldomas noras prisidegti cigaretę nuo ugnies. Rūkyti – nesveika. Norus pildyti – sveika. Tai neturi jokios prasmės, pagalvojau, tupėdamas prieš įkuriamo židinio groteles ir traukdamas trečdalį savo mėtinės cigaretės. Pakankamai mažai, bet pakankamai.

Prisipažinsiu, paskutinės dienos man buvo panašios į lėkimą linksmaisiais kalneliais anestetikų poveikyje. Tokios būklės aš atėjau ir į „Pono Zomerio istorija“ spektaklį. Apdujęs ir nesiorientuojantis. Žinojau, kad man tiesiog to reikia.

Siužetas mane pribloškė – gyveno ponas, pavarde Zomeris. Gyveno ir numirė.

Viskas, kas liko pasakotojo atmintyje: vienas pono Zomerio sakinys, vienas pono Zomerio atsidūsėjimas, vienas brendančio į ežerą pono Zomerio vaizdas. Daugiau nieko! Trys pastabaus paauglio užfiksuotos smulkmenos, pakeitusios jo asmenybę. Kaip?!

Tai neturi jokios prasmės, pagalvojau, akimirkai sustojęs teatro fojė po spektaklio. Tai kodėl aš vis dar apie t…