Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Liepos, 2017

Daiktai

Yra tokių daiktų, kurių nafik reikia, bet žmogus jauti nenumaldomą norą įsigyti. Pavyzdžiui:
Picos pjaustyklė
Elektros generatorius
Figūrinio pjovimo medžio staklės
Kavos aparatas
Batų valymo mašina
Naujas kompas
Greitas internetas
Perkusijos būgneliai arba ukulelė
Mokyklinis stalas (naujas)
Naminės gėlės
Mielas šuniukas
Gitaros efektų pedalas
Ir mano šiandienos favoritas: skaitmeninis garso pultas presonus
Žiūriu ką gali ir lydausi kaip abiturientė prie antrakursio.
Suvokiu, kad brangu ir kad skirtas išimtinai profesionalams, bet ... jis toooks kietas!

Stoglangis

Vaizdas
1.
Stebėti švariąją pasaulio pusę
Tarsi paveikslą
Retušuotą debesim
O prigimtie!
Iškėlus galvą ir pasyviai

Tas langas stebina mane
Lė tu
Lė tai
Paukščiu

2.
Ten viską išriša
Ir atriša rankas

Pro stoglangį
mane
Ten tyli
TAS
-----------------------
Aš atveriu kortas

3.
Žiūrėk!
Kaip lengva susitaikyt su savim
Tereikia suskaičiuot
Kiek kartų
Trenkiasi drugys
Kol pripažįsta - mirs

požiūris

Žinau, kad nuskambės keistai, tačiau savo mirties laukiu. Gink Dieve tai nėra mano tikslas, tačiau kai ateis Ta valanda, būsiu pasirengęs. Nesvarbu kaip - susenus, nuo ligos, nuo staigaus infarkto ar avarijoj, nuo vėžio ar nuo priešo kulkos...
Dar žinau, kad mano egzistavimas buvo bevertis. Kaip kokio fotono.
Tačiau gyvenimas buvo įdomus (tikiuos ir bus dar ilgai). Klaidos buvo mano tiesa, žaidimas ir spontaniškos taisyklės.
Tuos, kuriuos aš myliu, mylėjo mane atgal.
Tie, kurie man nesvarbūs, manęs net neprisiminė.

Kodėl šis įrašas? Aš neatsisveikinu, man tiesiog ... šviesu.

Skiriu savo tėčiui.

Klaipėdos Kanų festivalis

Kažkaip pagalvojau, kad sirgau ir pergyvenau už šį renginį kaip už savo. Kadangi Dpoezijos Šaltinį imu kaip etaloną, visus renginius lyginu su juo. O va Kanų festivalį tapatinu, ne lyginu. Gal todėl, kad Gintarius yra shared organizatorius tarp jų visų. Ar Kanų festivalis yra „festivalis“? Manau, kad taip. Visų pirmiausia tai – kelių dienų renginys. Laisva, neoficiali renginio atmosfera, maitinimas atlikėjams, atminimo dovanos... Ir net nemokamas alus atlikėjams. Dėl to nemokamo alaus – aš esu prieš. Tačiau kažkaip buvo pofik, keli bokalai leido prastumti laiką laukiant pasirodymo. Kitą vertus renginys ne šeimai ir ne vaikams. Tiesiog muzikos festivalis. Aišku paskui, prieš lipant į sceną, teko išsiblaivyti. Garsas Festivalis vyko dvi dienas. Du skirtingi garsistai. Gavosi du skirtingi renginiai. Iš esmės, kaip esu pastebėjęs – garsas yra renginio ašis. Atlikėjas scenoj gali jaustis blogai - jis gros blogai. Muzika, kurią jis transliuos prastai nuteiks klausytoją. O jei atlikėjas…

Toks svarbus koncertas

Vaizdas
Knygos prasideda ir baigiasi. Žmonės susirenka ir išsiskirsto. Tekstai, muzika, mintys. Viskas dažnai – tik pakeliui, beieškant kažko labiau apčiuopiamo, kažko labiau suprantamo, kažko labiau suvirškinamo. Kažko labiau. Skubėjimas mus praryja nekramtęs. Todėl nespėjame susivokti, kur esame ir ką darome. O svarbiausia – kodėl? Kiekvienas mėginimas mąstyti apie tai, baigiasi nerimu. Netgi džiaugiamės, kai kas nors mus pertraukia ir neatsiprašęs nutolsta. Ir taip, vengdami savęs, vengiame nežinomybės. Bet tai – ne išeitis. Tai – tik dar vienas triukas, siekiant ramaus ir nepriekaištingo gyvenimo. O kas, jeigu jį jau turime? Ir visada turėjome? Jonas Baltokas. Tomas Jokubauskas. Paulius Norvila. Pauzė. Knygos. Žmonės. Muzika.

Eilės

Vaizdas
Gytis šįryt paklausė ar aš turiu ką nors bendro su šiuo dienoraščio lapu:

Įdomu, kad dienoraščio šeimininkė neturi žalio supratimo kas tas baltokas ir kodėl tos eilės atsidūrė pas ją.
Smulkmena, bet malonu.

Sotumas

Šiandien pajutau, kad gavau tokią veiklos ir kultūros dozę per pastaruosius pusę metų, kad darbas dabar man atrodo kaip atostogos.
Ir čia be jokios ironijos ar metaforiškai.

Kanapinė Magdė renka sraiges

Valgoma
Nevalgoma

Kanapinė Magdė

O kartą tokia mergaitė buvo labai linksma. Taip ją ir vadino

Kanapinė Magdė juokauja

O kartą Kanapinė Magdė išejo pasivaikščioti pasakiusi, kad eina skandintis. Baisu?
O Magdė tik juokėsi juokėsi

Kanapinė Magdė verda labai aštrią sriubą

O kartą Kanapinė Magdė virė sriubą. Žiauriai aštrią. Sudėjo visus prieskonius kokius tik rado. Išvirė ryžių ir pakvietė valgyti savo tėtį.
Tėtis paragavo sriubos. Ir numirė.

Laike sustojusi Akmeninė naktis

Kartais Lietuvos pakraščiuose galima aptikti velniškai įdomių ir keistų renginių, kokiame grojom su Alvydu vakar.
Akmenės Akmeninė naktis labiau nusipelno keisto, nei įdomaus koncerto titulo. Kažkoks sustingęs laike reiškinys. Metai iš metų sutraukiantis nedidelę saujelę visų įmanomų Akmenių (suskaičiavau 4) ir kitų kaimų gyventojų.
Netaktiška būtų kalbėti apie tai, ką būtų organizatoriams daryti geriau. Jaučiasi, jie įdėjo širdies, vilčių. Jau vien palapinė atlikėjams su sumuštiniais ir veidrodžiu norintiems persirengti ko verta!
Tačiau kelios klaidos buvo kritinės ir tikrai nepridės daugiau klausytojų ar įdomesnių atlikėjų kitais metais.
Garsas Vienas blogesnių, kokį esame turėję. Blogiau galbūt buvo tik Dzotuose, bunkeryje. Kai išsitraukėm džekus iš gitarų ir grojome gyvai. Tačiau mandražui šiame renginyje buvo ne vieta, grojome net sukandę dantis. Nebuvo kur dingti. Vyrukas, turėjęs derinti monitoringą, kažkur nugaravo nuo scenos. Kas yra blogas garsas: kai garsistas sustumdo atl…

Festivalis...

Vaizdas
Atvirai sakau – sudėjau visus energijos, išradingumo, nuoširdumo, entuziazmo likučius. Bet tai svarbu ko gero tik man vienam, o ir papasakoti noriu ne apie tai. Man patinka atviros kūrybos kaip kokio atviro kodo idėja. Aš esu užsikrėtęs ta mintimi. Kūrybiniu komunizmu. Manau, kad kiekvienam turi būti atlygintina pagal nuopelnus, tačiau kiekvienas turi teisę nepasiimti užmokesčio, pasidalinti juo su tais, kam reikia labiau. Ir kalbu ne tik apie pinigus. Apie viską – muziką, tekstą, vaizdą, turinį, šviesą, kurią sukuriame. Tai yra bazinės tezės kuriomis vadovavaus rengdamas festivalį. Ir visai netyčia, kažkokiu stebuklingu būdu mano ir visų organizatorių biolaukai surezonavo! Gal ne 100 %, gal net ne nuo pradžių. Čia tik dalis to, ką parsivežiau iš festivalio. Esu nepavargęs. Pasijutau taip lyg panašiai buvau jautęsis. Kai grįždavau po vaikų vasaros stovyklų – išsekęs, pasikrovęs, pilnas įspūdžių ir laimingas. Trečiadienis Viską prisiminti Viskas prasidėjo trečiadieniu, garso pulto p…