Būsenos

Gana dažnai įkrentu į vieną iš 2 kraštutinių būsenų - visiška empatija ir perdėtas rūpinimasis kitais arba psichopatams būdingas šaltakraujiškas savanaudiškas išskaičiavimas. Kodėl, kaip, kam ... neturiu žalio supratimo. Man tiesiog to reikia.
Geriausia dalis - viskas vyksta savaime ir neturiu jokio vidinio poreikio teisintis ar aiškintis.
Man atrodo privaloma rūpintis artimaisiais, bet neįmanoma viršyti vidinių galių.
Dieve... kaip laukiu, kada visą tai pasibaigs.