Sudegęs paaugliškas Dpoezijos Varnas

Šiais metais pagalvojau, kad dpoezija pagaliau iš vaikiškos perėjo į paauglišką. O kadangi visada laikiau dpoezijos idėją dalimi savęs, man buvo be galo sunku ją paleisti. Vis atrodė kad reikia ir tą pataisyti ir aną ir tą kitaip daryti ir kitą... bet paauglė sako „fuck  - baltokai – manęs nereikia ciuskinti ant kiekvieno kampo, galiu ir pati!“

Žinojau tą, bet vis tiek sunku. 

Man patinka dpoezijos, kaip atviros kūrybos idėja. Aš ja tikiu. Tie, kas dalyvauja Šaltinyje ar Oše, pajunta tą energiją, kai kūnas atsisako paklusti greičiau nei valia. Rodos kiekviena minutė brangi. Ir kūrėjai renkasi vis įvairesni.

Dpoezija nėra koncertas. Arba jei jau koncertas, tai yra koncertas atlikėjams. Tačiau tik visiškai nesuprantantis renginio esmės gali pasakyti „tai susirinkite ir grokite sau“. Grojant scenoje klausytojas  yra tarsi veidrodis ir kuo labiau jis nuo muzikos nutolęs žmogus, tuo vaizdas ryškesnis. Žiūrovas bet kokiai meno rūšiai yra būtinas, tačiau kūryba kaip ir sėkmė nekenčia prievartos. Žiūrovas arba užsakovas negali reikalauti ir diktuoti sąlygas. Užsakytas menas pasmerktas užmarščiai.

Todėl mes esame išskirtiniai ir unikalūs ir atlikėjai pas mus sugrįžta ir prisijungia vis aukštesnio lygio.

Scena buvo perpildyta, bet gerąja prasme! 

Šiais metais save nominavau geležinių kiaušinių nominacijai. Aplink mane buvo tiek nepatenkintų manimi žmonių, kad vienu metu pamaniau, kad savo buvimu pradedu trukdyti pats sau ir kitiems. Kaip niekad dėkingas Rosviui, kuris manęs tiesiai šviesiai paklausė – „tai lieki festivalyje ar ne?“. Kartais reikia ledinio kibiro. Nors ir liko daug neiššnekėta, bet pernelyg daug įspūdžių – turi praeiti laiko. 

Beje, dpoezija man yra ir kaip savirealizacijos platforma: esu save išbandęs beveik visose srityse. Gal tik virtuvėje – ne :D 

Šiais metais ir vedžiau renginį ir padėjau Teresei  vesti. Ir tėčio darbas man buvo daug kartų svarbesnis ir sudėtingesnis ir malonesnis, tik vaikas labai stresavo. Tačiau jos valia – geležinė, susitvardymas – pavydėtinas. 

Dpoezijos Varnas sudegė liepsnose. Kas toliau?

Meilė ir kūryba