Dpoezijos Šaltinis 2018 – laikas keistis

Intro su patosu

Užpernai pasakiau žiauriai, bet pranašiškai – dpoezija mirė. „Kaip mirė?“ „Kas mirė?“ „Ko taip žiauriai?“ klausė ir piktinosi.
„LAIKAS KEISTIS“ štai ką reiškė mano žodžiai - greitas pleistro nuplėšimas. Laikas pamiršti, kad mes vis dar bijome būti kitokie. Pamiršti įsivaizduojamo žanro „dainuojamosios poezijos“ ribas, pamiršti draugų-draugams atranką. Reikia įsileisti naujų žmonių, veiklų, potyrių.

Laukimas - Pusė metų

Apytiksliai tiek laiko atėmė surinkti komandą, suformuoti užduotis, sukviesti žmones. Surinkti būtinas lėšas. Sudėlioti vizijas, programas...

Komanda – Sudėtingas procesas

Tam, kad visiškai nenuvažiuotų stogas, nusprendžiau viską daryti struktūriškai. Žingsnis po žingsnio:
Administracinė dalis
Dizainas
Muzikinė dalis
Savanorių dalis
Poezijos ir Slemo dalis
Žiniasklaida ir sklaida
Projektinė dalis
Skraidyklės ir parasparniai
Šeimų popietės dalis
Renginio vedimas ir komunikacija
Daug kas keitėsi, organizatoriai iš vienos komandos dalies pereidavo į kitą, išeidavo, sugrįždavo. Daug kas, išeinant iš komandos nariui, liko kaboti ant manęs, daug ko niekas tiesiog neapsiėmė daryti ir liko man.

TAI ŽIAURIAI SUDĖTINGAS PROCESAS. Daug ką nusižiūrėjau nuo kitų festivalių (išskyrus afišą, nes kažkokių stebuklingu būdu NESITARĘ su festivaliu TAI-AŠ perdarėm tą patį išeitinį templeitą), prieš daug ką užmerkiau akis – „taip turi būti, tu negali visko kontroliuoti, kontrolė – iliuzija, ji tik tavo galvoje“

Krizė - Atgimimas

Sunkiausia dalis buvo, kai likus porai mėnesių iki festivalio, dizainerė pareikalavo viską, ką padarė, ištrinti. Turėjau surasti naujus žmones , sukurti naują festivalio veidą.
Visada sakiau – pokyčiai tik į naudą. Pats tuom netikėjau, kol tie žmonės (Rūta ir Eglė) patys neatsirado ir padarė stebuklą su įvaizdžiu.

Ir kartu... atsirado nauji žmonės, padėję su įvaizdžiu, konsultavę ir dalinęsi patirtimi (Virgis, Sondra, Rūta, Gitana) . Komunikacija, visada buvusi silpniausia festivalio dalimi, staiga ATSIRADO.
Gavau pamoką: NIEKADA nedėk visų kiaušinių į vieną krepšį. Žmonės dirba komandomis, poromis – daug efektyviau.

Finišo tiesioji 

Kaip ir tikėjausi organizacinis tempas reaktyvinį pagreitį įgavo likus nepilnam mėnesiui. Staiga visi ėmė rezervuotis, registruotis, komunikuotis... Su koncertų dalyviais jau laikiau nuspaudęs stabdį. Programa buvo perpildyta.
Poezija registravosi vangiai.
Amatininkai, menininkai – labai vangiai. Praktiškai visus teko įkalbinėti (išskyrus Virgilijų :) )
Didžiulis Ievos indėlis – ji suorganizavo 2 teatrus. Du nerealius teatrus ir pasirodymus.
Slemas – aktyviai. Renata pati būdama aktyvi renginių dalyvė „priagitavo“ slemerių. Jos dalis, ko gero labiausiai savarankiška ir tvarkinga iš visų „nekoncertinių“ . Mes prieš pusę metų pasakėm kad reikia slemo ir ji tendencingai ties tuom dirbo.

Pinigai, parama

LR Kultūros ministerija – 0 eur

Renginys

Trečiadienis – durys atsidaro

Pirma atostogų diena. Dviese su Teresiuku lekiam į studiją. Susirenkame daiktus. Prisikišam pilną automobilį. Dalį – pas Ramūną.
Atvykstam. Tuščia. Arminas, Jonė, Rosvaldas, Lolita...
Įsirengiam palapines, ir „ofisą“

Ketvirtadienis – susirenka visi

Renkasi muzikantai, organizatoriai. Statome Sceną. Rosvaldas ištraukia tento gabalą dengti scenai – ji kaip pamatuota. Traukiame ant scenos. Ir su kiekviena akimirka aš matau kokią NEREALIĄ SCENĄ TURĖSIME. Aikčioju.
Atvažiuoja Šepučiai, Edita, Alvydas. Mes grojame scenoje. Be įgarsinimo. Repetuojame suokalbį.
Susirenka visi.

Penktadienis – išsukame ruletę

Organizatorių susirinkimas. Susiskirstome komandomis. Susipažįstame. Valgome. Grojame. Įrenginėjame teritoriją. Laikas lekia neregėtu tempu. Jau beveik vakaras.
Ir tada .... SUOKALBISUOKALBIS. Pasiimame valandą eterio. Tai gana savanaudiška, tačiau ir praktiška. Garso operatoriui palengvinimas. Ant mūsų išsibandoma. Susiderinama.
Vakaras nuostabus. Viskas pagal planą. Baigiame apytiksliai vienuoliktą.
Slemas
Dievinu šitą žanrą. Drąsą, atvirumą. Manau, kad Renata yra viena stipriausių slemo organizatorių Lietuvoje. Savita. Įdomi.
Šiais metais ji pasikvietė Drag Queen. Tai visiškai gėjiškas, nieko bendro su dpoezija neturintis pasirodymas. Vyrukas persirengęs moterimi šoka ir „dainuoja“. Kai Renata pirmą kartą pasakė, kad yra galimybė pasikvieti – iškart sutikau. Pirma – tai SLEMO dalis, antra – tai įdomu, trečia – laikas nustoti bijoti kitokių žmonių. Pasirodymas, buvo keistas ir šokiruojantis. Penktadienio nakčiai pats tas!
Paskui šokome pagal ABBA dainas :D

Add caption

Paryčiais Gintarius ir Alvydas pajutę antrą kvėpavimą išsitraukė gitaras ir pradėjo „pjauti malkas“ . Pagalvojau, kad sunkiausia diena ryt – šeštadienį susinervinau. Sorry chebra :D
Mane apramino.
Nuėjau miegot

Šeštadienis – Diena X

Rytas. Burzgia skraidyklės. Renkasi amatininkai. Kabinamos parodos.
Kava. Maistas.
Organizatorių susirinkimas – VISI PILNI ENTUZIAZMO. Repeticijos. Atvažiuoja Paulius Antras garsistas. Dominykas ir Paulius puikiai dirba komandoje. Tas džiugina.
Atvažiuoja Robertas su Akustiniais. Statomi būgnai.
Vaikiškas spektaklis.
Poezijos poepietė.
Vakaras P (truputi užtempė)
Protmūšis
Atvažiuoja Virgis
Atvažiuoja Juozapas
Viskas smarkiai vėluoja.

Beveik valandą vėluodami atidarome koncertą su Virgiu. Aš realiai tokio pasirodymo ir tikėjaus. Jis profas. Kaip kalba, kaip groja, kaip save pristato... Kaip pasako gerą žodį apie dpoeziją... Viskas pasverta ir teisingai gražu. Labai džiaugiuosi, kad pasikvietėm šį žmogų.

Sondra – pumpuoja ir pumpuoja medžiagą į USB raktą. Keliu į intiką prišokdamas.

Matau garsistai pavargsta. Garsas vis dažniau „grybauja“, atsiranda kažkokie keisti tembrai, dingsta instrumentai monitoriuose. Bet čia gal labiau techniniai dalykai, kuriuos reiks išdiskutuot atskirai. Tokį kiekį atlikėjų įgarsinti reikia turėti kiaušinius.

Groju su Alvydu. Aklai. Nes negirdžiu savęs.
Groju su JieDu. Paklausiau įraše – priekyje girdisi mano mikrofono „POST“ – tikro balso nėra, tik kas išeina iš efektų procesoriaus. Bala nematė – mes ir be kolonėlių gerai grojom.

Groja Reinis. Nukelia visus į tolimiausius kosmosus. Ir čia nieko neperdedu.
Su latviais mums labai pasisekė šiais metais – Mikus Straume ir Reinis Jaunais – jie nuostabūs. Abu savotiškai, bet TOOOOKIOOOOS geros energijos.

Kai kurie atlikėjai užsimėgauja plepalais, kiti – dainomis. Programa vis labiau nusitęsia.
Juozapas pradeda 12 – ą . Dievinu jo muziką.

Ir tadaaaaaaa... Akustinis Cechas ... tiesiog instrumentika... tiesiog naktis, muzika, nuotaika... Šokau. Kaip malūnas koks. Kaip prieš dvidešimt metų... Daviausi po pievą.

Ir kai nutilo kolonėlės Rūta išsitraukė eiles. Ir mes visi skaitėm. Ir degė laužas. Ir mes nuovargio pilnomis galvomis buvome vieni kitiems dėkingi ir atviri ir išsivalę...

Išsiskirstėm penktą nakties.

Sekmadienis – Griaudint užsidaro dpoezija

Rytas. Maudynės. Kava kava kava. Pusryčiai. Atsiranda drąsuolių groti. Open micas. Šypsomės festivaliniais veidais.
Ima griaudėt ir Eglė užtraukia paskutinę, liaudišką, negirdėtą dainą. Ir daina dingsta toli toli už Dubysos susimaišydama su artėjančiu lietumi.
Paskutinis aptarimas. Padėkos. Žmonės nenori skirtytis. Bet skirstosi.

Aš lėtai renkuosi daiktus. Tris valandas. Dėlioju gražiai. Beveik medituoju. Teresė užmiega ant fotelio.

Uždarau kluono duris. Ir vaizdas pro duris lygiai toks pat kaip trečiadienį.
Viskas.
Savo.
Vietose.

Pirmadienis

Miegu pusę dienos. Keliu informaciją . Facebookas lūžta nuo info. Atsakau. Ir vėl lūžtu miegot.

Antradienis

Hello world 

Visos foto: Sondra