Savinimasis

Vieno nesuprantu - kaip galima kurti sau? Kaip galima vieninteliu klausytoju ar žiūrovu pasiskelbti save?
Tarkim dailininkas, kuris niekad nerengia parodos, nes darbai nėra tinkami žiūrovui.
Arba poetai, kurie iš tikro nesidomi poezija, o tik štampuoja eiles. O kai skaito - ko gero yra vieninteliai, kurie supranta, ką skaito. Išleidžia knygas, nors ko gero pakaktų vieno A4 lapo.
Arba muzikantai, kurie pagauti karštinės groja nuo vieno mokamo koncerto iki kito, sustoję pradinėje kūrybiškumo stadijoje. Nekalbu apie profesionalus. Kalbu apie mėgėjus, pasijutusius profesionalais.

Autorystė, ko gero, yra pati juodžiausia menininko iliuzija. Stabdanti. Traukianti atgal savininkiška jėga. Skatinanti užsidaryti ir kaip Golumui džiaugtis aukso žiedeliu.

Aš sukūriau netoli šimto dainų ir nežinau ar nors viena iš jų priklauso man. Nežinau. Nes vis dar kuriu jas. Jei kas prisijungia groti kartu - atiduodu pusę to.
Užsiregistravau Latgoj ir labai džiaugiuos kapsinčiom kapeikom. Tarkim tai yra organizacija, kuri surenka pinigus verslą darantiems žmonėms. Tačiau pati kūryba nieko bendro neturi su autoryste kokią mums pristato kažkokios organizacijos.

Kūryba yra atvira. Įtraukianti. Kintanti. Ji yra niekieno.