John Little White

Savaitę iki gimtadienio pasiėmiau atostogų. Viską užsiblokavau. Feisbookus. Veiklas. Nusprendžiau susitvarkyti galvą. Ir beveik pavyko. Savaitė pasitaikė kaip reta saulėta ir šilta. beveik visą laiką prakiurksojau lauke. Taigi rezultatai: Susivirinau karutį Išardžiau seną gėlių vazoną-vežimėlį Išskobiau trešnę ir padariau naują gėlių vazoną-ožį Išgrėbiau veją, patrešiau ją ir užsodinau naujų sėklų Nusipirkau plytelių pabaigti šaligatviui Su Lina pasisodinom gėles kokį 12 kartų gaminausi maistą ant laužo išgėriau kokį 20 puodelių kavos sunešiojau vienas pirštines prileidau 20 litrų sulos Susitvarkiau katilinę Padariau ir sumontavau lango rėmą rūsiui Išretinau serbentų krūmą Išvaliau upelį ir pakrantes Pasikeičiau padangas, susitvarkiau barškantį duslintuvą Atgrojau koncertą Kelmėje su Edita, Vilija ir Ramūnu pasidariau fotosesiją su JieDu Atšvenčiau 41 gimtadienį  Išgėriau 1 brendžio taurę

Šiandien Dalyvavau sleme. Su šiais trim "šedevrais" laimėjau.  Renta daro žiauriai gerą darbą. Postapokaliptinis Aš esu paskutinis žemėj likęs poetas, SLEMERIS ir komisijos narys Paskutinis automechanikas ir paskutinis mokslų daktaras Paskutinis politikas ir elgeta kaip skuduras Neliko gyvų, todėl esu paskutinis tėvas ir paskutinis sūnus Paskutinis pranašas ir paskutinis fanatikas Esu Jauniausias planetos gyventojas Esu geidžiamiausias planetos gyventojas Esu misteris Visata Esu Gineso rekordininkas kiekviename žingsnyje Alkoholikas ir sveikos gyvensenos guru Esu Europos , Azijos, Afrikos prezidentas laimėjęs rinkimus 100 proc persvara Esu geriausias reperis juodaodis Esu rasistas nekenčiantis negrų Tu joks ne juodaodis sakau veidrodžiui Esu veidrodis, štatyvas, vazonas, šalikas, vaivorykštė , rinkštibuntikrunštas -           Tik aš vienas sprendžiu ką reiškia žodžiai ir garsai Aš esu paskutini...

Koncertai įgauna pagreitį. Vasarį turėjau 4. Jaučiuos pavargęs. Beveik pervargęs. Gal labiau dėl paskutiniojo. Suokalbiouokalbio. Tiesiog labai daug repetuota, stengtasi, dėta vilčių, laukta, kviesta... Kol kas mano smegenys nepriima pasekmių. Jos sako: "Jonai, tu pavargęs, išsekęs. Ir kokio velnio reikėjo tau tiek lakti RedLabelio?!". Dabar klausau įrašų, žiūriu fotografijas. EIKIT ŠIKT SMEGENYS - buvo gražu. Toli gražu netobula, bet nuoširdžiai ir naiviai gražu. Jaučiu kad atgaivinom kažkokią lentynose nugulusią kūrybos formą. Pamirštą būtent dėl to savo naivumo. Negaliu įvardinti kas tai. iš kitos pusės klausau įrašų ir sau kaip muzikantui turiu priekaištų - vėl grįžtu prie to solinio bardavimo nuo kurio pastaruoju metu bėgau. Ir tas skambesys mane erzina. Norisi platesnės dažnių juostos, turtingesnių aranžuočių, instrumentuočių.     Jei atsukti juostelę atgal ir prisiminti kelis ankstesnius koncertus - jie buvo gana keistoki ir visiškai skirtingi. Vien jau savo ...

Šiuolaikinio pasaulio prakeiksmas - įvardijamasis maskavimas. Tarkim Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika - taip save įvardijo kažkuris Kimjondžukas. 4 žodžiai ir tik "Korėja" vienintelis objektyvus įvardijimas. Arba konkursas "Mis Visata" arba Socialistinis Liaudies frontas arba litras pieno arba laisvas ir nepriklausomas kanalas... Prieš imant apie kažką spręsti reikia išsiaiškinti maskavimo žaidimo taisykles. O tai užknisa juodai!

Kai Meluoja Ignoruoja Prieštarauja Pavydi Apkalba Vengia Ką darau ne taip, kad manęs bijo?

Kartais jaučiuosi kaip asmeninis savo psichologas. Smegenų pusrutuliai pasikalba. O gal vingiai. O gal šiaip deguonies trūksta. Užduodu klausimus į kuriuos pats sau turiu atsakyti. Ir taip suprasti problemos esmę. Tarkim įsisukant dpoezijos šaltinio organizavimo reikalams mane vis aplanko šalutinis poveikis: jaudinuosi už komandą, už galutinį rezultatą, už žmones. Žinau, kad viskas bus gerai. Kad kitaip nebus... Bet visgi... Filosofuoju: "Nusivylimas ateina iš pernelyg didelių lūkesčių"  O modeliuoti žmonių elgesį ir tikėtis iš jų tam tikro elgesio modelio yra egoistiška, turint galvoj, kad jie nieko atgal negauna, tik tą džiaugsmą viskam pasibaigus, o gal džiaugsmą tikintis grandiozinio rezultato. Kažko trūksta.  Ir tas nusivylimas - savimi, kad nesugebu įžvelgti, pamatyti, kodėl žmonės šį festivalį mato tik kaip renginį.  Iš tikro turiu tikslą: Dpoeziją kaip būseną, džiaugsmą dalinantis, kuriant, ieškant, atrandant, būnant atviru. Visa tai abstraktu. N...

2 teorijos. Gal net du tiesiog įmanomi variantai. 1) VISKAS yra atsitiktinumas. Stiklinė smėlio smilčių. Išpilta ir išsibarsčiusių padrikai įvykių bei aplinkybių netvarka - dabartis. Šioje teorijoje yra tik praeitis ir dabartis. O ateitis priklauso tikimybių teorijai. 2)  yra vienas galutinis taškas hipotetinėje ateityje. Įvykių piramidė. Galutinis įvykis yra viršūnė. Viskas, kas vyksta, yra tarsi blokas šioje piramidėje su numatyta vieta. Likimas! Šios teorijos negalimos viena be kitos ir verčia abejoti viskuo. O labiausiai - poreikiu viską suklasifikuoti ir sudėlioti į lentynas. O gal taip veikia Dievo ugniasienė - mums leista matyti, bet neleista suvokti? Dievinu paradoksus