Maratonas
Vasarį turėjau 4.
Jaučiuos pavargęs. Beveik pervargęs. Gal labiau dėl paskutiniojo. Suokalbiouokalbio. Tiesiog labai daug repetuota, stengtasi, dėta vilčių, laukta, kviesta... Kol kas mano smegenys nepriima pasekmių. Jos sako: "Jonai, tu pavargęs, išsekęs. Ir kokio velnio reikėjo tau tiek lakti RedLabelio?!". Dabar klausau įrašų, žiūriu fotografijas. EIKIT ŠIKT SMEGENYS - buvo gražu. Toli gražu netobula, bet nuoširdžiai ir naiviai gražu.
Jaučiu kad atgaivinom kažkokią lentynose nugulusią kūrybos formą. Pamirštą būtent dėl to savo naivumo. Negaliu įvardinti kas tai.
iš kitos pusės klausau įrašų ir sau kaip muzikantui turiu priekaištų - vėl grįžtu prie to solinio bardavimo nuo kurio pastaruoju metu bėgau. Ir tas skambesys mane erzina. Norisi platesnės dažnių juostos, turtingesnių aranžuočių, instrumentuočių.
Jei atsukti juostelę atgal ir prisiminti kelis ankstesnius koncertus - jie buvo gana keistoki ir visiškai skirtingi. Vien jau savo geografija - Tauragė, Raseiniai, Kelmė... Nuo mažos, jaukios, sausakimšos Tauragės kavinukės iki didžiulės ir tuščios Raseinių salės. Nuo skambių eilėraščių skaitymais Kelmėje iki už metro sėdinčio klausytojo, kuriam dainas sakai kaip paslaptį.
Va ta įvairovė mane ir pribaigė. Nepratęs aš taip.
Artėja kovas. Gal pavyks aplankyti savo mylimą poetą Stasį Jonauską Skuode.
Jaučiuos pavargęs. Beveik pervargęs. Gal labiau dėl paskutiniojo. Suokalbiouokalbio. Tiesiog labai daug repetuota, stengtasi, dėta vilčių, laukta, kviesta... Kol kas mano smegenys nepriima pasekmių. Jos sako: "Jonai, tu pavargęs, išsekęs. Ir kokio velnio reikėjo tau tiek lakti RedLabelio?!". Dabar klausau įrašų, žiūriu fotografijas. EIKIT ŠIKT SMEGENYS - buvo gražu. Toli gražu netobula, bet nuoširdžiai ir naiviai gražu.
Jaučiu kad atgaivinom kažkokią lentynose nugulusią kūrybos formą. Pamirštą būtent dėl to savo naivumo. Negaliu įvardinti kas tai.
iš kitos pusės klausau įrašų ir sau kaip muzikantui turiu priekaištų - vėl grįžtu prie to solinio bardavimo nuo kurio pastaruoju metu bėgau. Ir tas skambesys mane erzina. Norisi platesnės dažnių juostos, turtingesnių aranžuočių, instrumentuočių.
Jei atsukti juostelę atgal ir prisiminti kelis ankstesnius koncertus - jie buvo gana keistoki ir visiškai skirtingi. Vien jau savo geografija - Tauragė, Raseiniai, Kelmė... Nuo mažos, jaukios, sausakimšos Tauragės kavinukės iki didžiulės ir tuščios Raseinių salės. Nuo skambių eilėraščių skaitymais Kelmėje iki už metro sėdinčio klausytojo, kuriam dainas sakai kaip paslaptį.
Va ta įvairovė mane ir pribaigė. Nepratęs aš taip.
Artėja kovas. Gal pavyks aplankyti savo mylimą poetą Stasį Jonauską Skuode.
Komentarai