John Little White

Geras renginys! Tiesą sakant jis pateisina savo pavadinimą: iki paskutinės akimirkos neatnaujinta internetinė svetainė, informacijos trūkumas sukuria nežinios jausmą. Jei ne puikios rekomendacijos ir sena tradicija būčiau tikrai nevažiavęs. Tačiau, kadangi Algirdas mano senas pažįstamas, abejonių nekilo. Visų pirma į akis krito fantastiškai graži vieta - pilis, parkas, besifotografuojantys jaunavedžiai. Visą tai kūrė solidžią atmosferą. Aparatūra išnuomota tikrai aukšto lygio - Naisių koncertmobilis. Pliusai - galios ir techninės galimybės daugiau, nei reikia tokiam renginiui, minusai - triukšmingas generatorius, roko koncerto tipo įgarsinimas. Dainuojamosios poezijos atlikėjas tokioje scenoje neturi ką veikti. Nesigirdi žodžiai, arpedio... Esu girdėjęs geresnį garsą su kur kas menkesne aparatūra. Skonio reikalas, aišku. Na bet profesionalai kaip Giedrius Arbačiauskas, Ričardas Mikalajūnas, Baltos Varnos girdėjosi fantastiškai gerai. Tad gal ne vien garsistuose bėda :) Pats rengin...

Po komandiruotės Lina priekaištauja: - Tu man nieko lauktuvių neparveži - Kaip neparvežu? Va - šokoladukų parvežiau iš viešbučio. - Šokoladukų?! Mundis (baltoklando bičiulis. Aut pastaba)  man du (!) šokoladukus parvežė. - O šampūniukai?

Ir ko aš čia nervuojuos?

Aspirino tabletės Sudėtos stulpeliu Gydo ......... Vėžį

Prisipažinsiu per dieną supyksu ne vieną ir net ne kelis kartus. Rašalas išsilieja į smegenis. Įtūžtu. Daugiausia kai pagalvoju kaip neteisingai surėdytas pasaulis. Ir mažiausiai kartą noriu ką nors pasiųsti nahui. Na va . Palengvėjo. Daug ką reikia kažkokiu būdu pasakyti, kad neliktų viduje. Manau, kad todėl taip populiaru keiktis. Per skubėjimą sunku atsekti ant ko pyksti. Kas iš tikro nusipelno. Taip ir žaibuoji kaip supistas keikūnas.

Atsitrauk nuo žemėlapio sako mano bičiulis. Šiandien masčiau apie save prieš kokius 5 - 7 metus. Ir suprantu kaip neadekvačiai vertinau savo veiksmus. Beveik gėda. Kaip bus gėda po kokių 5 - 7 metų. Irmina sako viskas keičiasi kas 18 mėn. Bet įvertinti pokyčius reikia daug daugiau.

Vieno nesuprantu - kaip galima kurti sau? Kaip galima vieninteliu klausytoju ar žiūrovu pasiskelbti save? Tarkim dailininkas, kuris niekad nerengia parodos, nes darbai nėra tinkami žiūrovui. Arba poetai, kurie iš tikro nesidomi poezija, o tik štampuoja eiles. O kai skaito - ko gero yra vieninteliai, kurie supranta, ką skaito. Išleidžia knygas, nors ko gero pakaktų vieno A4 lapo. Arba muzikantai, kurie pagauti karštinės groja nuo vieno mokamo koncerto iki kito, sustoję pradinėje kūrybiškumo stadijoje. Nekalbu apie profesionalus. Kalbu apie mėgėjus, pasijutusius profesionalais. Autorystė, ko gero, yra pati juodžiausia menininko iliuzija. Stabdanti. Traukianti atgal savininkiška jėga. Skatinanti užsidaryti ir kaip Golumui džiaugtis aukso žiedeliu. Aš sukūriau netoli šimto dainų ir nežinau ar nors viena iš jų priklauso man. Nežinau. Nes vis dar kuriu jas. Jei kas prisijungia groti kartu - atiduodu pusę to. Užsiregistravau Latgoj ir labai džiaugiuos kapsinčiom kapeikom. Tarkim tai ...