Pranešimai

Neatremiami argumentai

Po komandiruotės Lina priekaištauja: - Tu man nieko lauktuvių neparveži - Kaip neparvežu? Va - šokoladukų parvežiau iš viešbučio. - Šokoladukų?! Mundis (baltoklando bičiulis. Aut pastaba)  man du (!) šokoladukus parvežė. - O šampūniukai?

Rytas Taline

Ir ko aš čia nervuojuos?

Eilės

Aspirino tabletės Sudėtos stulpeliu Gydo ......... Vėžį

Atviras

Prisipažinsiu per dieną supyksu ne vieną ir net ne kelis kartus. Rašalas išsilieja į smegenis. Įtūžtu. Daugiausia kai pagalvoju kaip neteisingai surėdytas pasaulis. Ir mažiausiai kartą noriu ką nors pasiųsti nahui. Na va . Palengvėjo. Daug ką reikia kažkokiu būdu pasakyti, kad neliktų viduje. Manau, kad todėl taip populiaru keiktis. Per skubėjimą sunku atsekti ant ko pyksti. Kas iš tikro nusipelno. Taip ir žaibuoji kaip supistas keikūnas.

Laikas

Atsitrauk nuo žemėlapio sako mano bičiulis. Šiandien masčiau apie save prieš kokius 5 - 7 metus. Ir suprantu kaip neadekvačiai vertinau savo veiksmus. Beveik gėda. Kaip bus gėda po kokių 5 - 7 metų. Irmina sako viskas keičiasi kas 18 mėn. Bet įvertinti pokyčius reikia daug daugiau.

Savinimasis

Vaizdas
Vieno nesuprantu - kaip galima kurti sau? Kaip galima vieninteliu klausytoju ar žiūrovu pasiskelbti save? Tarkim dailininkas, kuris niekad nerengia parodos, nes darbai nėra tinkami žiūrovui. Arba poetai, kurie iš tikro nesidomi poezija, o tik štampuoja eiles. O kai skaito - ko gero yra vieninteliai, kurie supranta, ką skaito. Išleidžia knygas, nors ko gero pakaktų vieno A4 lapo. Arba muzikantai, kurie pagauti karštinės groja nuo vieno mokamo koncerto iki kito, sustoję pradinėje kūrybiškumo stadijoje. Nekalbu apie profesionalus. Kalbu apie mėgėjus, pasijutusius profesionalais. Autorystė, ko gero, yra pati juodžiausia menininko iliuzija. Stabdanti. Traukianti atgal savininkiška jėga. Skatinanti užsidaryti ir kaip Golumui džiaugtis aukso žiedeliu. Aš sukūriau netoli šimto dainų ir nežinau ar nors viena iš jų priklauso man. Nežinau. Nes vis dar kuriu jas. Jei kas prisijungia groti kartu - atiduodu pusę to. Užsiregistravau Latgoj ir labai džiaugiuos kapsinčiom kapeikom. Tarkim tai ...

Groti po darbo

Vaizdas
Pastaruoju metu vis išpuola groti tiesiai po darbo. Pakylu nuo darbo stalo - ir į koncertą. Tai yra labai patogu, bet labai labai labai ŽIAURIAI blogai. Visų pirma pakilus nuo kompiuterio gebėjimas blaiviai vertinti būna nuslopęs. Viskas būna nuslopę - emocijos, verbalika. Net rankos sustingę. Reikia daug valios pastangų norint gerai atlikti kūrinį. Ir sakydamas "valios pastangų" turiu galvoje mechaninį savęs privertimą. Nors iš šono taip neatrodo