John Little White

*** Prie veido tau tinka šviesa Ir vitražų ištįsusios atžibos Dar geltona Rugiai laukuose O per juos  O per juos Ežeras leidžias į paribius   Tavo vardą atspėjau Ant vinies atsistojęs ... šakarva ...šakarva Nesikeikiant   *** Kaip galėčiau tavęs nemylėt Negaliu ir žinau Kur krantai Kur krantai Tarp krantų Plaukia skiedra Supasi laumžirgis Mėnuo nueinantis Kelia bangas   Leisk tave nuramint Kalbėkim lėtai ir, žiūrėk !, Iš dugno išnyra žuvis Dejavu    *** Iškalbėta vonia To, ką vienas kitam susitaupėme. O toje vonioje O toje vonioje Fatima Keturiom  Atsiklaupusi    

Birželio 18d. Klaipėdoje vyks dainuojamosios poezijos ir meno festivalis „Žalias Ošas“ Pasirodys įvairūs atlikėjai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos. Kai kurių pavardės labiau girdėtos, kitų – mažiau. Atlikėjai skelbiami festivalio oficialioje svetainėje www.osas.lt . Ukrainiečių grupė Oceretianij Kit. Nuotrauka iš interneto Šis festivalis yra ne tik koncertas – vyks parodos, koncertai vaikams, edukacijos.  12 val. nuo Anikės aikštės Pantomimos teatras „A“ ves iškilmingą atidarymo eiseną iki Senojo turgaus, kur ir vyks renginys.  Pantomimos Teatras A. Foto: Žvejų rūmai Festivalio vieta ir data pasirinkti neatsitiktinai. Žaliasis Ošas vyks per birželio pilnatį, kai žmonių protai lengviau atsiveria kūrybai, jie elgiasi laisviau yra imlesni menui. Senasis turgus, kurio aikštėje vyks festivalis šiais metais švenčia 300 metų jubiliejų simboliška, kad klaipėdiečiai vėl susirinks į šią naujienų ir bendruomenės erdvę.  Kas tas Ošas? Išgirdus festivalio pavadinimą natūraliai kyla klausimas – kas

Festivalis Žalias Ošas: žalias ošas Viešoji įstaiga Baltas sodas:  Baltas sodas Ukrainiečių muzikantų turas: Muzikinis turas ukrainiečiai

Išlydėję dramblį draugai nuslinko į vietinį barą, kaip Lionia mėgdavo sakyti, „pramušti dugno“.  Buvo gegužis. Ką tik nužydėję kaštonai. Ant šviestuvų monotoniškai klykė žuvėdros.  Draugai užsisakė po gėrimą ir susėdo po laukine vynuoge.  Buvo ramu kaip po išpažinties. Reikėjo tosto.  Taip ir sėdėjo.  Keturiese.

- Nėra tokio žodžio “baiduokliai”! - Yra! - Nėra! - Baiduoklis!.. – šūktelėjo susierzinęs Tešlius ir pakilo kokį metrą nuo žemės, kas buvo šiek tiek neįprasta jo sudėjimo vaiduokliui. – Dabar jau yra toks žodis, ir mes juo vadinsimės. Viskas prasidėjo, kai saulėtą popietę du vaiduokliai kaimynai Tešlius ir Kaulinis nusprendė aplankyti Svyruoklį, kuris gyveno laive “Meridianas”. Anksčiau Svyruoklis beveik kasdien pasroviui atsiųsdavo dovanų savo išlankstytus popierinius laivelius draugams. Tačiau jau mėnuo šie negavo jokios žinutės! Perskridę keletą gatvių ir skersgatvių Svyruoklį jie rado liūdną ir susimąsčiusį. Laikraštyje jis perskaitė, kad “vaiduokliai uostamiestyje visai nebebaido turistų”. - Viskas perniek! – sudejavo Svyruoklis – ko tik neišbandžiau: ir inkaro grandinę žvanginau, ir ant stiebo sukausi per šviesų festivalį. - Ir sumuštinį iš rankų išmušdavau, – antrino Tešlius - Ir kates pabaidydavau, – svajingai tęsė Kaulinis. - Mums reikia

 

Tai nutiko tokio berniuko, vardu Vytukas žiemos atostogų metu.  Jis ir jo sesė Simona tris dienas lindėjo telefonuose, kol ketvirtos dienos, tiksliau, vakaro metu, mama atnešė dėžę ir sumetė į ją vaikų išmaniuosius. - Aukitės batus, vilkitės paltus, čiupkit rogutes. Tol, kol neišvažinėsit viso sniego kieme, namo negrįžkit! Tos mamos! Amžinai vadovauja! Viso sniego kieme tikrai neišvažinėsi, jo kalnai. Pirmiausia Vytukas tempė rogutėse sesę, paskui Simona brolį, kol pavargę jiedu susėdo kiemo sūpynėse. O supynės buvo metalinės. Sesė sako Vytukui: - Tu tik nelaižyk sūpynių! - Kodėl? - Ateis ledo senis su replėmis ir pagaus už liežuvio. - Koks dar senis ? Nėra jokio senio su replėmis. - Sveiki vaikai! – Kažkas skambiu, kaip varpelis balsu pasisveikino jiems už nugaros. Vaikai nustebę atsisuko. Ten stovėjo daili moteriškaitė su baltu šuniuku ant rankų. Vaikams ji patiko iš pirmo žvilgsnio. – Dėl ko čia ginčijatės? – klausia ji. - Mano sesė sako, kad jei laižysiu sūpynes, ateis senis ir pa