John Little White

Kai rūkai atsilošęs ir savim patenkintas lyg po sekso Kai pagaliau patenkintas ilgai nepatenkintas Kai prisipažįsti sau kad esi alkoholikas ir automobilį vairuoji pasibaisėtinai Kai MOTINOS slepia vaikus nuo atšiauraus tavo žvilgsnio, Kai lezbietės atsibunda vidury nakties išpiltos šalto prakaito apie tave Kai biblinis tvanas suvaldytas vien tavo rankos mostu Kai tvanas prasideda tau pasiruošus nusičiurkšti Kai Einšteinas rūko kamputyje su teorija apie masę ir laiką Kai praktiškai įkopei į MOMBLANO viršukalnę Kai mintyse išardei dalimis ir vėl mintimis surinkai EIFELIO bokštą Kai TIMES and FORBES and žurnalas VEIDAS vedamuosiuose gėrisi tavo racionalumu Kai... "Na svajokli, tu dar pasvajok. Aš prieisiu vėliau." - sako man santechnikos prekių pardavėja ir palinksta prie kito "pakibusio" vario kraniukų šalies užkariautojo.

Va tau ir kakamaka  ...

Komedija, kurią rekomenduoju pasižiūrėti visiems kurie: a) galvoja, kad aplink vien "sėkmingi" žmonės b) kad patogi, nusistovėjusi tvarka tęsis amžinai c) turi problemų su paaugliais d) pasiilgo geros, ne apie antrą galą, komedijos Pati ryškiausia ir žiūrovo dėmesį prikaustanti alegorija - Juggalos. Keistuolių armija, susirenkanti tūkstančiais į koncertus. Iš šono mėgėjiškai ir klaikiai veidus klaunais nusigrimavusių minia atrodo siaubingai, gąsdinančiai, tačiau... pabuvus tarpe jų, supranti, kad visi tie žmonės tokie kaip ir tu - savęs nerandantys ant svetimų bėgių per gyvenimą bėgantys traukiniai. Ir renkasi jie ne dėl vienijančio įvaizdžio, o dėl galimybės nusimesti primestas kaukes. Juggalos - tai šeima, nes argi šeima ir nėra tai, kur mes kartais net privalom suprasti šalia esantį, kitame atpažinti save patį ir atleisti visas keistenybes. Kitas šeimos narys dažnai būna tartum kodas. Tėvai pamato save vaikuose, tetos - dukterėčiose ir t.t. Be šio ryšio mes vi...

Ateik Tau nieko nedarysiu Po tiltu. Dvyliktą nakties. Žibėjo iltys ir randai ir akys. Raudonai. Šitoj Akimirkoj stilingoj Žalsvam pelėsiniam neone Buvau ne svečias, o vagis. Dantų, karolių ir meduolių. Negundyk! Sekundė, kai sustingom Prieš įpinant save kitu, Lėtai ant žemės krito viens. Kai nusileis - neliks dviejų. Mėnuliai Rikiuojasi po oda Kalbų ir pėdsakų sinchronais. Dabar aš svečias, ne vagis ------------------------------------------------------- Man, rodos, Stokholmo* sindromas! * Stokholmo sindromas  –  psichologinis  reiškinys, kuomet pagrobimo metu įkaitai (aukos) ima jausti teigiamus jausmus (pvz., savanorišką paklusnumą, pagarbą, meilę ir pan.) jų pagrobėjams, nepaisydami to, kad pagrobimo metu yra pavojus jų gyvybei ar sveikatai.

Mano vaikiškas albumas, ko gero, buvo vienas rimtesnių asmeninių projektų. Sutalpinęs dalį populiaresnių gabalų, pasidariau gerą backupą - jei nebūčiau įsirašęs, tos dainos būtų nuėjusios užmarštin kartu su prisiminimais apie mane. Ne viskas man ten patinka :D Norėčiau, kad daug kas skambėtų kitaip. Mano, kaip muzikanto, galimybės ir skubėjimas padarė savo. Praėjus keliems mėnesiams po albumo išleidimo atsitraukiu ir pažvelgiu iš šono. Kelios pastabos: Kartu grojantys muzikantai įrašuose yra didžiulė prabanga. Net mokant pinigus, net samdant profesionalus, rezultatas nebus toks, kokio tikiesi. Nebent mėgsti spontaniškas aranžuotes. O dar blogiau, kai net susitarus į įrašus ateina nepasiruošę ir net nepaklausę, arba po mėnesio atsiunčia per kelias minutes įrašytą akomponimento ar improvyzo pavyzdį. Planavimas. Ypač kuriant sudėtingesnes aranžuotes verta labai detaliai apsirašyti dainas, kalendoriuje susirašyti kokie muzikantai , kada studijoj, pasirašyti excelį su akordais, past...

Pagaliau baigėsi. Festivalis. Aš puikiai prisimenu pradžią. Kiekvienus metus Daugoduose. Prisimenu koks jausmas apėmė, kai pamačiau Rosvaldo sodybą ir kiekvieną "VAU, o galima ir šitaip!!!" Prisimenu kaip užsibrėžiau tikslą per 5 metus festivalį "išsukti" arba viską mesti velniop. Penkti metai praėjo. Pradedu skaičiuoti viščiukus. Kalbant apie 2019 metus. Man buvo tartum 2 atskiri festivaliai. Tas, kurį rodėm ir matė žiūrovai ir tas, kurį mačiau aš. Ko gero pirmi metai, kai festivalyje darbas ėmė viršų prieš malonumą būti jame. Be atlygio, bet metodiškai, disciplinuotai, atkakliai ir inirtingai. Kai apie naujuosius metus sušaukiau organizatorių susirinkimą chebra manęs klausinėjo - ne per anksti? Turėjau aiškinti akivaizdžią, bet prieš 8 mėn. suprantamą tiesą - festivalio yra 3 dienos, jei tinkamai nepasiruošim visi metai bus prarasti. Visi 12 mėn. Man gaila net vienos dienos. Sunkiausia buvo matyti pravėsusį entuziazmą iš senųjų organizatorių pusės. Ne visų žin...