John Little White

Dpoezija susirinko. Klaipėdoje. Koks 60-70 žmonių. Iš jų ~15 muzikantų, ~15 poetų. Šiandien suskaičiavau juosteles. Šio meeto esmė ir buvo – susitikti. Jokios apibrėžtos programos, laikų. Tik rėžiai. Preliminari pradžia, pabaiga, vizijos, mintys... Kaip viskas prasidėjo Man paskambino IQOS vadybininkė : norim „išsukti“ erdvę, gal norite nemokamai ją išbandyti? Man žinoma užteko drąsos pasvajoti apie festivalinio formato meetą. Tuo labiau, kad ne vienus metus girdėjau priekaištus, kad pabėgom nuo jūros. Organizacija Apimtas entuziazmo apskambinau visus savo draugus, dpoezinius bendražygius, prirašiau žinučių asmeninių kvietimų. Susibūrėm smagus „org. komitetas“. Ilgų plepalų, blevyzgojimų, rimtų pokalbių ir spontaniškų minčių pliūpsnių metu mums susiformavo renginio vizija: renginio laikas, vakaro „dreskodas“ ir visos su tuo susijusios pramogos (ačiū Renata Karveli) , poezija, slemas, koncertai. Tiesą sakant labai džiaugiausi, kad į mūsų gretas aktyviai įsiliejo Rūta ...

Mano bičiulis Mundis yra pats normaliausias žmogus, kokį pažįstu. Grynaveislis tipažas. Žmogus, nepataikaujantis aplinkiniams. Iki tokio lygio, kad dažnas jį pavadintų ( o tikriausiai ir pavadina ) chamu. Jo sugebėjimas reikalauti, be jokios analizės ar turi teisę tą daryti, stebina. Tuo klausimu mane visąlaik kamavo abejonės - čia man ar jam su galva negerai. Dar jis žaidžia šachmatais. Tobulai. Kiekvieną kartą jam prakišu. Tas pats per gimtadienį, tačiau!.. Mundis pralošė Laimiui, o aš prieš Laimį laimėjau. Šokau! Žmonės tą patvirtins.

Iš šaulių g. Persikėliau į ofisą centriniame Klaipėdos terminale. Visiškai naujose patalpose tvarkausi kaip moku. Susitvarkiau.  Gavau kilnojamą stalą. Tas labai padėjo mano skaudančiai nugarai, nes beveik visą laiką dirbu stovom. Įgyvendinau savo seną svajonę - įsirengiau mažą akvariumą. Lyg to negana gavom kavos aparatą. Su kapučinaroriumi ir pieno šaldytuvu! Ko gero nesu turėjęs geresnės darbo vietos !

Oficialiai pareiškiu - vandens lygis pasiekė neregėtą aukštį. Sugedus vandens siurbliui, rūsys atsidurtų po vandeniu.

Alvydas išsikraustė savo dalį aparatūros. Atlaisvėjo vietos. Ta proga susitvarkiau repeticijų kambarį. Išsiploviau grindis, išsidulkinau kilimą. Gražiai susisukau laidus. Išgrandžiau senas arbatos dėmes nuo plytelių. Valanda monotoniško šveitimo yra geriausia terapija. O jos man kaip niekad reikia. Kažkas manyje sulūžo. Ne dėl Alvydo. Gal tai aidas kažko kas įvyko praeityje? Groju. Daug. Ilgai. Nuolatos. Ir jau labai arti tas laikas, kai imsiu desperatiškai ieškoti scenos. Bus smagu. Beje, 27 d. Grosiu pauzėj. Prieš Gintarių trumpai. Labai noriu parodyti Magdutei kiek pažengiau. :)

Alvydas: Aš taip ir nesupratau, kas tas slemas? Petkus (žemaitiškai): Slems yra kai su šliure pyst per snukį. Va kas yra slems.

... šviesa temsta aš tik ryškėju Kažkur soc tinkluos nugirsta Žinau, kas yra gaidys, žinau, kas yra višta, bet kas yra ta gaida?! Petkus