John Little White

Alvydas išsikraustė savo dalį aparatūros. Atlaisvėjo vietos. Ta proga susitvarkiau repeticijų kambarį. Išsiploviau grindis, išsidulkinau kilimą. Gražiai susisukau laidus. Išgrandžiau senas arbatos dėmes nuo plytelių. Valanda monotoniško šveitimo yra geriausia terapija. O jos man kaip niekad reikia. Kažkas manyje sulūžo. Ne dėl Alvydo. Gal tai aidas kažko kas įvyko praeityje? Groju. Daug. Ilgai. Nuolatos. Ir jau labai arti tas laikas, kai imsiu desperatiškai ieškoti scenos. Bus smagu. Beje, 27 d. Grosiu pauzėj. Prieš Gintarių trumpai. Labai noriu parodyti Magdutei kiek pažengiau. :)

Alvydas: Aš taip ir nesupratau, kas tas slemas? Petkus (žemaitiškai): Slems yra kai su šliure pyst per snukį. Va kas yra slems.

... šviesa temsta aš tik ryškėju Kažkur soc tinkluos nugirsta Žinau, kas yra gaidys, žinau, kas yra višta, bet kas yra ta gaida?! Petkus

Vakar grojo fantastiškai. Ak tai va koks tas jausmas kai nusigeri, nusirūkai, o ryte nepakeli galvos. Buvau pamiršęs.

Alvydas gyvent į Vokietiją. Smegenys nepriima šitos informacijos.

Žiūriu Pauzė užsikvietusi gerų Jazz duetų. Ačiūdievui gal pagaliau baigias apsiverkusių bardų maratonas.

Pirmą kartą dalyvavau dabar labai populiariuose slemuose. Aišku kaip klausytojas. Nelabai net supratau kas čia per velniava. Ateinu - žmonių pilną, sėst nėra kur. Renginį veda Darius Rekis ir (?) Mindaugas Valiukas. Man patiko Dariaus vedimas. Ko gero pirmą kartą pamačiau tą žmogų  savo vietoje, laiku ir taikliai kalbantį. Fantastika!  Man susidarė įspūdis, kad slemas tai agresyvokas agresyvokos literatūros skaitymas. Darius uždavė toną nusikeikdamas ir tada paleido dalyviams vidurius... Senokai buvau girdėjęs į mikrafą tiek keikiantis. Nenormatyvinė kalbą prasiveržė kaip upė ir smagiai nuskalavo mano smegenis.  Galiu pasakyti - žiauriai gerai klausėsi Mindaugo, Dariaus, Michailo, Renatos (kuri ir laimėjo) tekstai. ŽIAURIAI!  Buvo geras vakaras. Daugiau tokių.