Sotumas
Šiandien pajutau, kad gavau tokią veiklos ir kultūros dozę per pastaruosius pusę metų, kad darbas dabar man atrodo kaip atostogos. Ir čia be jokios ironijos ar metaforiškai.
Pranešimai
Kanapinė Magdė juokauja
O kartą Kanapinė Magdė išejo pasivaikščioti pasakiusi, kad eina skandintis. Baisu? O Magdė tik juokėsi juokėsi
Kanapinė Magdė verda labai aštrią sriubą
O kartą Kanapinė Magdė virė sriubą. Žiauriai aštrią. Sudėjo visus prieskonius kokius tik rado. Išvirė ryžių ir pakvietė valgyti savo tėtį. Tėtis paragavo sriubos. Ir numirė.
Laike sustojusi Akmeninė naktis
Kartais Lietuvos pakraščiuose galima aptikti velniškai įdomių ir keistų renginių, kokiame grojom su Alvydu vakar. Akmenės Akmeninė naktis labiau nusipelno keisto, nei įdomaus koncerto titulo. Kažkoks sustingęs laike reiškinys. Metai iš metų sutraukiantis nedidelę saujelę visų įmanomų Akmenių (suskaičiavau 4) ir kitų kaimų gyventojų. Netaktiška būtų kalbėti apie tai, ką būtų organizatoriams daryti geriau. Jaučiasi, jie įdėjo širdies, vilčių. Jau vien palapinė atlikėjams su sumuštiniais ir veidrodžiu norintiems persirengti ko verta! Tačiau kelios klaidos buvo kritinės ir tikrai nepridės daugiau klausytojų ar įdomesnių atlikėjų kitais metais. Garsas Vienas blogesnių, kokį esame turėję. Blogiau galbūt buvo tik Dzotuose, bunkeryje. Kai išsitraukėm džekus iš gitarų ir grojome gyvai. Tačiau mandražui šiame renginyje buvo ne vieta, grojome net sukandę dantis. Nebuvo kur dingti. Vyrukas, turėjęs derinti monitoringą, kažkur nugaravo nuo scenos. Kas yra blogas garsas: kai garsistas sustumdo...
Festivalis...
Atvirai sakau – sudėjau visus energijos, išradingumo, nuoširdumo, entuziazmo likučius. Bet tai svarbu ko gero tik man vienam, o ir papasakoti noriu ne apie tai. Man patinka atviros kūrybos kaip kokio atviro kodo idėja. Aš esu užsikrėtęs ta mintimi. Kūrybiniu komunizmu. Manau, kad kiekvienam turi būti atlygintina pagal nuopelnus, tačiau kiekvienas turi teisę nepasiimti užmokesčio, pasidalinti juo su tais, kam reikia labiau. Ir kalbu ne tik apie pinigus. Apie viską – muziką, tekstą, vaizdą, turinį, šviesą, kurią sukuriame. Tai yra bazinės tezės kuriomis vadovavaus rengdamas festivalį. Ir visai netyčia, kažkokiu stebuklingu būdu mano ir visų organizatorių biolaukai surezonavo ! Gal ne 100 %, gal net ne nuo prad žių. Čia tik dalis to, ką parsivežiau iš festivalio. Esu nepavargęs. Pasijutau taip lyg panašiai buvau jautęsis. Kai grįždavau po vaikų vasaros stovyklų – išsekęs, pasikrovęs, pilnas įspūdžių ir laimingas. Trečiadienis Viską prisiminti Viskas prasidėjo trečiadi...