Našlė, neūžauga, ruonis ir kiti

 Vilija ir Ramūnas dingo. Nebedarom repeticijų, nebesusitinkam. Ir tik BAC! Pilies teatro premjera! 

Visai neseniai prisiminiau senus savo pasvarstymus (vėliau paaiškėjo, kad senesnius nei pats maniau), kas bendra tarp visų žmonių. Tarp visų mąstančių būtybių. Ogi laimės siekimas! 

Pradėjęs žiūrėti spektaklį čiut neapsivožiau – maniau vaidenasi. Spektaklis būtent apie tai!

Trys istorijos: našlės ir neūžaugos, apsauginio ir varlės, princesės ir matematiko. Trys teismo procesai ir vienas išteisinamasis nuosprendis. Nesvarbu, kokios keistos aplinkybės, nesvarbu, kaip iškrenta korta, laimės siekis toks stiprus, kad žmogus esi pasiruošęs paaukoti savo gyvybę, namus, sveiką protą dėl gurkšnio iš laimės indo.

Istorija nr. 1 . Laimė yra iškovojama. Laimė yra paprasta

Neužauga suranda savo meilę, savo svajonių moterį. Jam numirus, moteris supranta, kad laimę jai teikia vienas paprastas veiksmas. Kalbėtis su mirusiu mylimuoju. 

Istorija nr. 2 . Laimė yra atkaklumas. Laimė yra tikėjimas

Vaikų meilės istorija. Pabėgę į fantazijų pasaulį jie gelbsti sraiges. Deja, vaikystė baigiasi, jis tampa apsauginiu, o ji – dresuotoja. Ir susitinka jie cirke, kurį jis saugo, o ji rodo numerį su ruoniu. Deja, jai vėžys. Bet prieš mirtį ji pasako, kad iki paskutinės dienos gelbėjo sraiges. O jis ją mylėjo taip stipriai, kad tikėjo, kad žaidimas niekada ir nesibaigė. 

Istorija nr. 3 . Laimė reikalauja įrodymo. Nėra primestos laimės

Namų šeimininkės istorija. Ji – sėkmės kūdikis. Nuo vaikystės. Tėvai , namai, vėliau šeima, vyras, vaikai... 

Tačiau sėkmė yra išlošta laimė. Ji atrodo kaip laimė, bet tokia nėra. Sėkmingi žmonės dažnai būna nelaimingi.

Namų šeimininkė šią teoriją patikrina vieninteliu degtuko brūkštelėjimu – namai ir viskas, ką ji gavo lengva ranka sudegė. O tada atėjo palengvėjimas – jai reikėjo visai ne to. Suvokimas jai suteikė daugiau laimės, nei galėjo patirti per visą savo gyvenimą.

Komplikuota viskas. Kai kurių dalykų kartais tiesiog nereikia sužinoti ar pasakyti balsu.

Kaip tas ežeras – pasakai jo vardą ir tas nusileidžia. Ir nebelieka magijos.

 Rekomenduoju spektaklį! Puikus darbas!

P.S. (kitos dienos rytas) Man įdomu, kada gamtoje pusiausvyros siekimas virsta laimės siekimu. Negyvojoje gamtoje viskas vyksta pagal energijos mažėjimo dėsnį: lašas yra apskritimo formos, neigiamas krūvis traukia teigiamą. 
Gyvojoje gamtoje tas pat - maitinimasis ir dauginimasis. 
Tačiau kada būtybė ima suprasti, kad yra laiminga. Ar tai sąmonės būsena? Reiškias tam reikia sąmonės. O gal tai duotybė. Padarui su siela? Reiškias tam reikia sielos.
Yra kažkokia riba, kai pasidavimas gravitacijai virsta į džiaugsmą nejausti svorio.