Budynės

Visi renginio programos dalyviai su projekto vadove Birute Sruogiene (pirma iš kairės) bei poeto Stasio Jonausko našle Stase (antra iš dešinės). — with Birute Straksyte, Sergej Isajev, Edmundas Untulis, Sandra Vensko, Linda Zulmane, Nijole Kepeniene, Dainius Sobeckis, Justinas Kubilius

Vakar grojau S. Jonauskui paminėti skirtame renginyje.
Tarptautiniai skaitymai. Tarptautiniai, nes atvažiavo keli poetai iš Liepojos.
Galiu pasakyti, nesvarbu, kokios šalies poetai, savo kūrybą skaito vienodai monotoniškai.
Toks pašėlęs režisierius, teatralas E.Untulis vertėjavo į... žemaičių kalbą. Žemaitiškai aš suprantu beveik taip blogai, kaip latviškai. Man atrodo, kad visi žemaičiai, kalbėdami net rimtai, skaldo bajerius. Taigi nelabai supratau ar poezija buvo satyriška ar tiesiog vertimas žemaitiškas.
Visada stebino Stasys, poetas – kaip jis, gyvendamas tame Latvijos pasienyje sugebėjo kurti tokią sklandžią ir nuoseklią poeziją. Bendrine kalba!
Buvo daug kalbėjimo. Ilgas renginys vėsioj patalpoj. Nebuvo jaunimo. Mažai vidutinio amžiaus žmonių. Tai arba jiems neįdomu, arba marketingas silpnas, arba renginys buvo uždaras, bet tai nesvarbu – metai, kai žmogaus nėra, o jo aura vis dar stipri ir sklando.

Grįžtant prie žemaičių... Justinas Kubilius, kritikas, prieš pasisakydamas pajuokavo:
"Ką žemaitis bedirbtų – vis vien kryžius, kokią šventę švęstų -  budynės* gaunas."


* budynės dgs. budėjimas prie numirėlio, šermenys.