Lapės išleistuvės
Pagaliau baigėsi. Festivalis. Aš puikiai prisimenu pradžią. Kiekvienus metus Daugoduose. Prisimenu koks jausmas apėmė, kai pamačiau Rosvaldo sodybą ir kiekvieną "VAU, o galima ir šitaip!!!"
Prisimenu kaip užsibrėžiau tikslą per 5 metus festivalį "išsukti" arba viską mesti velniop.
Penkti metai praėjo. Pradedu skaičiuoti viščiukus.
Kalbant apie 2019 metus. Man buvo tartum 2 atskiri festivaliai. Tas, kurį rodėm ir matė žiūrovai ir tas, kurį mačiau aš. Ko gero pirmi metai, kai festivalyje darbas ėmė viršų prieš malonumą būti jame. Be atlygio, bet metodiškai, disciplinuotai, atkakliai ir inirtingai.
Kai apie naujuosius metus sušaukiau organizatorių susirinkimą chebra manęs klausinėjo - ne per anksti? Turėjau aiškinti akivaizdžią, bet prieš 8 mėn. suprantamą tiesą - festivalio yra 3 dienos, jei tinkamai nepasiruošim visi metai bus prarasti. Visi 12 mėn. Man gaila net vienos dienos. Sunkiausia buvo matyti pravėsusį entuziazmą iš senųjų organizatorių pusės. Ne visų žinoma. Visi mes atėjome į festivalį su aistra ir vienu ar kitu projektu, tačiau per penkerius metus prioritetai keičiasi, o mes vis dar laikomės senų programinių dalių. Matėsi, kad kad ruošiamasi atmestinai ir tik paskutinę akimirką. Buvo ir naujų veidų su įdėjomis, tačiau atsirado daugiau arogancijos ir įtampos. Manau, kad iš principo reikia keisti programą, nes ji tampa arba taps nebeįdomi. Atrodom kaip užsižaidę smėlio dėžėj suaugusieji. Laikas reinkarnuotis. Ir pagaliau apsispręsti - koks esame festivalis? Kam norime skirti dėmesį? Jaunųjų talentų skatinimui, profesionalių kūrėjų sambūris ar šeimų stovyklą su žaidimais. Nėra aiškaus identiteto. Neaišku, kur kviečiame - amatų šventę, šeimų šventę, dailės simpoziumą, koncertą... Tai gali paaiškinti palyginti mažą lankytojų ir tikslinių dalyvių skaičių. Ir ne pavadinimas kaltas, ir ne vietos geografija, ir ne gausybė renginių.
Pamenu pradžią - susirinkdavo būrys negalinčių nekurti muzikantų ir netildavo iki paryčių. Jei šito nėra nėra prasmės daryti festivalį dėl festivalio. Kam? Norint įtikti klausytojui, kuris nesumokėjo nė cento? Norint priblokšti garsiomis pavardėmis? Ką?
Todėl 2018 metais buvo jaukiau. O šie metai - profesionaliau, bet vėsokai.
Dar manau, kad mums nereikia apsiimti to, kas užmuša malonumą mėgautis festivaliu. Pvz.: maitinimą atiduoti chebrai, kuri iš esmės nedalyvauja programoje. Jau geriau kažkaip surasti tam lėšų.
Dabar imu suprasti, koks įsitempęs buvau. Mano laikas festivalio vadovo pareigose baigiasi ir matyt norėjau padaryti super gerą rezultatą. Gal vietomis ir persistengiau.
Iš labiausiai patikusių akcentų šių metų dpoezijoj (ką aš mačiau):
Simbolis - buvo lengva žaisti, reklamuotis, prisistatyti, pasakoti legendas. Ta lapė gerai prilipo. net himną pavyko pritaikyti ( :D kiek per sudėtingas, bet vis šis tas)
Dailės simpoziumas - buvo tikrai gražiai suorganizuotas, pateiktas, įdomus, reprezentatyvus. ( Gaila tik, kad organizacija buvo tokia sekinanti )
Koncertas - susirinko tikrai gerų atlikėjų, scena atsinaujino. Garsas buvo geras. Tik ties scenografija reiktų padirbėti. Ir, kaip nekeista, sekmadienio koncertas gavosi gana gausus.
Auksinė pasaga pegasui - buvo nuostabu matyti tokio kalibro kūrėjus vienoje vietoje
CD "Ar jau atvažiavom?" pristatymas - truputi užmesta renginio dalis, tačiau tikrai labai smagi
Savanoriai - geranoriškumo įsikūnijimas. (priekaištas organizatoriams, įskaitant mane, kad nesukoordinavo užduočių ir dar išdrįso piktintis jų darbu)
Atminimo Dovanos - puodeliai, sketchai, knygutės... norėjosi tokius turėti
Info centras - Buvo tiek informacijos internete, žinaisklaidoje, kad retas kuris renginys galėtų pasigirti. Nėra dar taip buvę. Ypač geras akcentas - Labas rytas laida
Tarptautiškumas - muzikantai ir dailininkai įnešė daug spalvų. Kitasi metais reiks gerai paplušėti norint rasti bent panašius.
Komandiškumas - kas liečia buitį buvo tobula koordinacija.
Vaikų kampelis - čiuožykla ir palapinė nuostabios įdėjos. Galima toliau toliau plėtoti.
Lėktuvai - netikėtai daug ir įdomu
Bandelės :D - visiškai neturėjau laiko pavalgyt. Tas greitas maistas mane gelbėjo
Maisto kioskelis
Kraujo bankas
Manau kad amatininkai šiais metais galėjo persinešti stalus kur arčiau žmonių. Nesukontroliavom to. Todėl jie gavosi tokie kaip ir užmiršti.
Galima būtų ištisas valandas iki nukritimo ginčytis dėl vienos ar kitos frazės ar teiginio, tačiau kam? festivalis baigėsi, buvo daug gražių dalykų, atradimų.
Labai tikiuosi, kad festivalis išgrynins savo formą ir netaps eiliniu žaidimų ir duonos duodančiu renginiu.
Prisimenu kaip užsibrėžiau tikslą per 5 metus festivalį "išsukti" arba viską mesti velniop.
Penkti metai praėjo. Pradedu skaičiuoti viščiukus.
Kalbant apie 2019 metus. Man buvo tartum 2 atskiri festivaliai. Tas, kurį rodėm ir matė žiūrovai ir tas, kurį mačiau aš. Ko gero pirmi metai, kai festivalyje darbas ėmė viršų prieš malonumą būti jame. Be atlygio, bet metodiškai, disciplinuotai, atkakliai ir inirtingai.
Kai apie naujuosius metus sušaukiau organizatorių susirinkimą chebra manęs klausinėjo - ne per anksti? Turėjau aiškinti akivaizdžią, bet prieš 8 mėn. suprantamą tiesą - festivalio yra 3 dienos, jei tinkamai nepasiruošim visi metai bus prarasti. Visi 12 mėn. Man gaila net vienos dienos. Sunkiausia buvo matyti pravėsusį entuziazmą iš senųjų organizatorių pusės. Ne visų žinoma. Visi mes atėjome į festivalį su aistra ir vienu ar kitu projektu, tačiau per penkerius metus prioritetai keičiasi, o mes vis dar laikomės senų programinių dalių. Matėsi, kad kad ruošiamasi atmestinai ir tik paskutinę akimirką. Buvo ir naujų veidų su įdėjomis, tačiau atsirado daugiau arogancijos ir įtampos. Manau, kad iš principo reikia keisti programą, nes ji tampa arba taps nebeįdomi. Atrodom kaip užsižaidę smėlio dėžėj suaugusieji. Laikas reinkarnuotis. Ir pagaliau apsispręsti - koks esame festivalis? Kam norime skirti dėmesį? Jaunųjų talentų skatinimui, profesionalių kūrėjų sambūris ar šeimų stovyklą su žaidimais. Nėra aiškaus identiteto. Neaišku, kur kviečiame - amatų šventę, šeimų šventę, dailės simpoziumą, koncertą... Tai gali paaiškinti palyginti mažą lankytojų ir tikslinių dalyvių skaičių. Ir ne pavadinimas kaltas, ir ne vietos geografija, ir ne gausybė renginių.
Pamenu pradžią - susirinkdavo būrys negalinčių nekurti muzikantų ir netildavo iki paryčių. Jei šito nėra nėra prasmės daryti festivalį dėl festivalio. Kam? Norint įtikti klausytojui, kuris nesumokėjo nė cento? Norint priblokšti garsiomis pavardėmis? Ką?
Todėl 2018 metais buvo jaukiau. O šie metai - profesionaliau, bet vėsokai.
Dar manau, kad mums nereikia apsiimti to, kas užmuša malonumą mėgautis festivaliu. Pvz.: maitinimą atiduoti chebrai, kuri iš esmės nedalyvauja programoje. Jau geriau kažkaip surasti tam lėšų.
Dabar imu suprasti, koks įsitempęs buvau. Mano laikas festivalio vadovo pareigose baigiasi ir matyt norėjau padaryti super gerą rezultatą. Gal vietomis ir persistengiau.
Iš labiausiai patikusių akcentų šių metų dpoezijoj (ką aš mačiau):
Simbolis - buvo lengva žaisti, reklamuotis, prisistatyti, pasakoti legendas. Ta lapė gerai prilipo. net himną pavyko pritaikyti ( :D kiek per sudėtingas, bet vis šis tas)
Dailės simpoziumas - buvo tikrai gražiai suorganizuotas, pateiktas, įdomus, reprezentatyvus. ( Gaila tik, kad organizacija buvo tokia sekinanti )
Koncertas - susirinko tikrai gerų atlikėjų, scena atsinaujino. Garsas buvo geras. Tik ties scenografija reiktų padirbėti. Ir, kaip nekeista, sekmadienio koncertas gavosi gana gausus.
Auksinė pasaga pegasui - buvo nuostabu matyti tokio kalibro kūrėjus vienoje vietoje
CD "Ar jau atvažiavom?" pristatymas - truputi užmesta renginio dalis, tačiau tikrai labai smagi
Savanoriai - geranoriškumo įsikūnijimas. (priekaištas organizatoriams, įskaitant mane, kad nesukoordinavo užduočių ir dar išdrįso piktintis jų darbu)
Atminimo Dovanos - puodeliai, sketchai, knygutės... norėjosi tokius turėti
Info centras - Buvo tiek informacijos internete, žinaisklaidoje, kad retas kuris renginys galėtų pasigirti. Nėra dar taip buvę. Ypač geras akcentas - Labas rytas laida
Tarptautiškumas - muzikantai ir dailininkai įnešė daug spalvų. Kitasi metais reiks gerai paplušėti norint rasti bent panašius.
Komandiškumas - kas liečia buitį buvo tobula koordinacija.
Vaikų kampelis - čiuožykla ir palapinė nuostabios įdėjos. Galima toliau toliau plėtoti.
Lėktuvai - netikėtai daug ir įdomu
Bandelės :D - visiškai neturėjau laiko pavalgyt. Tas greitas maistas mane gelbėjo
Maisto kioskelis
Kraujo bankas
Manau kad amatininkai šiais metais galėjo persinešti stalus kur arčiau žmonių. Nesukontroliavom to. Todėl jie gavosi tokie kaip ir užmiršti.
Galima būtų ištisas valandas iki nukritimo ginčytis dėl vienos ar kitos frazės ar teiginio, tačiau kam? festivalis baigėsi, buvo daug gražių dalykų, atradimų.
Labai tikiuosi, kad festivalis išgrynins savo formą ir netaps eiliniu žaidimų ir duonos duodančiu renginiu.
Komentarai
Mielieji visi,
man šis festivalis buvo pirmasis, tad neturiu su kuo lyginti. Bet įspūdžiai - nepakartojami.
O pastabos? Aš ir sau turiu pastabų. Visada norisi padaryti geriau ir tai, ko gero normalu.
Visa komanda padarė didžiulį darbą. Neabejotinai, daugiausia naštos teko Jonui - juk festivalis tai jo kūdikis ir kaip augantis vaikas jis keičiasi.
Gal būt per didelį kiekį veiklų buvo išsibarstymo, bet tai turi būti pamokos ateičiai. Vienam žmogui aprėpti viską yra per sunku. Aišku, aš nenurašau ir kitų organizatorių indėlio. Visi mes esame skirtingi, su savomis idėjomis ir vizijomis, ir visi mes galime papildyti vienas kitą. Neabejoju, kad galime daug. Juk tiek fantastiškų idėjų jau yra išrutuliota!
Labai gaila. kad niekas nenufilmavo "Ar jau atvažiavom" pristatymo. Aš irgi nenufilmavau.
Lapės simbolis nuostabus. Ir himnas. Ir man tikrai norisi, kad jie išliktų kažkokiame formate.
Pabaigai - vienus dalykus pametame, kitus atrandame. Taip ir sukasi viskas.
Tad nenukabinkim nosies!
Aldona
Riterių kovos, amatininkai, viskas kaip ir neblogai, kai žiūri iš arti, žmogui į veidą. Kai žiūri festivaliui į veidą, nematai jo išraiškos, bruožų, kaip viskas susidėlioja tarpusavyje.
Festivalis turėjo siurrealybės bruožų: lyriškai iki pašaknų dainuoja Arbačiauskas, o šone sėdi šarvinis vyras stiklinėmis akimis ir stebi. Tas momentukas buvo magiškas. Nors patys šarvuočiai šiame festivalyje keistokai atrodė.
Gal kai nesimato FESTIVALIO VEIDO ištinka tokia lengva panikos ataka - kam kodėl su kuo.
Šiemet teko stebėti festivalį visiškai iš šono. Tik kaip atliekantis poilsiautojas. Be jokio organizacinio lagamino.
FEST-ivalis ir reiškia šventę, puotą, šurmulį, linksmybes. Jis būna smagiausias, kai yra gausu, įvairu ir skaitlinga dalyviais, žiūrovais, vaikučiais, veiklomis, kryptimis, stiliais, skoniais. Mano galva šiemet, kaip niekad pavyko gerai išskirstyti, padalinti ir tuo pat sumaniai apjungti bei perpinti dėmesių sritis. Sėkmės nykščio taisyklė: kol laimingi ir užimti vaikai - patenkinti iki dangaus tėvai. Ir tai pavyko 200 procentų.
Noriu tik pasidžiaugti ir padėkoti organizatoriams ir vadovams, savanoriams bei prisidėjusiems. Nėra visoj Lietuvos žemėj kažko šiltesnio ir nuoširdesnio, kaip šiemetinis dpoezijosšaltinis. Tik tęskitės iškėlę galvas ir leiskite pildytis visiems, kam tik ūpas. Kuo margiau - tuo įdomiau. Tos trys paros buvo mano nuostabiausias laikas per visus 2019-uosius.
Ir nepataikauju aš, nes neturiu dėl ko.
Gintarius 💜