Garso operatoriams

Pastaruoju metu vis tenka susidurti su graso operatoriais. Dauguma jų – profesionalai ir lenkiu galvą prieš jų įdirbį. Tačiau jų požiūris dažnai mane verčia galvoti, kad patirtis ir techninės galimybės nėra svarbiausia, ko reikia. Čia tik kelios pastabos:

1. Svarbiausias akustinio koncerto klausytojas sėdi ne pirmoje ir ne paskutinėje eilėje ir toli gražu tas klausytojas nėra garso operatorius. Pats svarbiausias klausytojas yra pats atlikėjas. Kokiu būdu reikia jautriai sugroti ir sudainuoti jei girdi save tik iš dalies.
2. Reikia būti nepalaužiamu profu, kad prastai save girdint mechaniškai sudainuotum ir sugrotum visas teisingas natas teisingu aktyvumu ir nuotaika. Iškart galima pasakyti kuris atlikėjas save prastai girdi. Net jei jis jau scenos vilkas. 
3. Bardai dažnai sau leidžia auginti dainą – dinamika, garsumu, intensyvumu. Kartais jie viską daro ypač tyliai. Nereikia kiekvienu atveju jų garsinti ar tylinti. Kitaip tariant  - kompresuoti. Visi mes adekvatūs ir puikiai suprantame ką darome. Geriausia sustačius garsą bendro balanso nekeisti.
4. Mažiau garso yra geriau. Akustinis koncertas iš esmės turi būti minimaliai garsus
5. Ne viskas yra sprendžiama bendru garso pakėlimu. Baubiant žemiems viduriams kelk lygį nekėlęs – garsas bus vis tiek neaiškus.
6. Monitoringas turi atlikėjui turi girdėtis aiškiau už priekį. Keičiant priekio atidavimo lygį, keičiasi girdimumas scenoje. Mikrofonai ima „valgyti“ aidus. Pasitikrinkit ar scenoje dar kas nors ką nors girdi.
7. Svarbiausias įrankis garsinant akustinį koncertą – ekvalaizeris. Sustačius teisingai dažnius nereikės jokių triukų ir efektų. Reverberiai dažnai sugadina garso aiškumą, kurio jokie pagarsinimai neatstato. Iš esmės efektai keičia dažnių balansą. Jei šito neišsibandėte – neeksperimentuokite ant atlikėjo.
8. Paklausykite atlikėjo įrašo prieš koncertą jei yra galimybė.