Trys keturiose

Sausio 19 / penktadienio vakaras
Pauzėje taip dar nebuvo (arba aš praleidau) , kad du stiprūs renginiai įsitektų vienas po kito. Renatos "Poems after sex" ir Giedriaus Vaškio koncertas.
Renatos pastabumas detalėms mane stebina jau nuo pat dpoezijos meeto. Taip ir čia - smulkmenos lyg tarp kitko veda tiesiai ten , kur reikia (būsiu ir aš smulkmeniškas): kaklo papuošimas su ant jo pripieštomis akimis į žiūrovą, skaitymų įrašas prieš pristatymą, papildomų žmonių įtraukimas, popierinių karvelių priruošimas (kitam būtų užtekę paprastų lapelių)... o kiek dar nešlifuota mano akimi nepastebėta.
Renata - laisvas žmogus. Taip sakiau ir prieš šį pristatymą ir sakau dabar. Ir jos laisvė - drąsa. Ji yra naujos kartos žmogus, nesidrovinti aiškiai kurti apie tai, kas lieka mūsų miegamuosiuose, virtuvėse. Ką sąmoningai ar nesąmoningai "pamirštame".
Jei atvirai - man įdomiausia buvo stebėti jos vyrą, klausantį Renatos. Bliamba.... jis -  kaip uola! Jokios emocijos! Toks pasitikėjimas! Be proto gražu.
O tarp anoniminių klausimų aš įrašau tris klausimus visų davatkų, krišnaisčių, bei etikos sergėtojų vardu: Ar tėvas tikras? Kaip tu galėjai? Ar ilgai dar galėsi? Tai buvo sarkazmas. Provokacija. Ir Renata užkibo. Eikit šikt , skeptikai, tai nebuvo surežisuota.

Pasibaigus Renatai sceną užėmė Giedrius. Ir nors mane erzino toks ant susižadinimo ribos gitaros skambesys, bet visą kita buvo tobula.
Giedriaus dainos beveik visos iš 3/4, beveik visos apie meilę, jausmus, bičiulius.... Pamaniau - kaip jam pavyksta!? KAIP!? Jo dainos viena po kitos rodos emocija vienodos, bet .... kaip jis išgyvena tekstą! Kaip iškvepia kiekvieną žodį! Kaip pačioj reikalingiausioj vietoj užsikerta, ir tai būna apgalvota pauzė.
Aš jau seniai nemačiau tokios nuščiuvusios auditorijos. Senokai :)
Giedrius, mano akimis yra vienas geriausių dainuojamosios poezijos atlikėjų šiai dienai, pagaliau pribrendęs didžiąjai scenai, nes scenos dydis jo kūrybai jau nebesvarbus.
Dar pastebėjau, kad žmonės gana santūriai plojo, bet kitaip elgtis būtų buvę tiesiog neadekvatu.
Prašiau Giedriaus Sandros tekstais dainos. Ir jis nepamiršo! Man tas tekstas visada buvo mįslė. Kas juo pasakyta, ką norėta pasakyti. Įdomiausia, kad Giedrius tobulai jį atlikdamas, užduoda kitą mįslę - ar jis atsako teksto autorei, ar kalba jos vardu. Nenoriu atsakymo.

Dar susitikau su būriu pažįstamų veidų. Gavau kontaktus koncertui Šilutėje, o Edita sutiko paskaityti per mano pasirodymą (gimstantis projektas), beveik susitariau dėl koncerto Klaipėdos Meno bibliotekoje.

Va toks va šeštadienio rytas kai už lango saulė, o aš vis dar prisimenu penktadienį.