Klaipėda - Panevėžys - Biržai - Klaipėda

Šį savaitgalį turėjau ko gero pirmąjį savo "koncertinį turą". Padieniui einančius koncertus skirtinguose miestuose.
Pirmiausia Panevėžyje, paskui Biržuose.
Ko gero sunku įsivaizduoti du visiškai emocine prasme skirtingus koncertus. Na tokius - VISIŠKAI SKIRTINGUS.
Panevėžyje grojau pirmą kartą. Bare Špunka. Jei atvirai - buvau nepasiruošęs tam, ką ten radau. Tai superinis baras, lariokas. Žmonės bendrauja, garsiai diskutuoja, atsipalaidavę. Ne poezijos klausyti. Mano tikslas ko gero buvo atkreipti dėmesį, priversti suklusti. Ir nežinau kas ten nutiko, ar į akis žiebusi kilovatinė lempa, ar tai, kad apskritai pamiršau, kaip tokiose vietose groti, tačiau pamečiau publiką nuo pirmo žodžio, dainos. Kalba nesirišo, dainos neskambėjo. Po pertraukos keletas moteriškių iš pirmos eilės išėjo. Iš salės pareina replikos "ar galima linksmiau".
Linksmiau nepavyko. Nurašau šį koncertą kaip atpildą už kūrybinę aroganciją. Keisčiausia, kad pati erdvė maža, jauki. Tiesiog ne mano diena.
Ar reikia graužtis. Nereikia. Vieną kartą pasigraužei ir užteks...
Už tai Biržuose turėjau vieną geriausių koncertų. Groti tokioje įkvepiančioje vietoje kaip Biržų pilis, auditorijai, kuri klauso žodžių, salėje, medinėmis grindimis ir gotikiniais skliautais - ta prabanga, kurios jau seniai seniai laukiau.
Žinoma labai pagelbėjo tai, kad turėjau savo garso aparatūrą. Puikiai įsigarsinau. O erdvės medinėmis grindimis išvis skamba tobulai su tuo minkštu žemų-vidurių aksomu.
Žmonių koks 100 mažiausiai. Po bažnyčios susikaupę. Tačiau nuo vidurio koncerto supratau, kad jie tiesiog santūriai reiškia savo džiaugsmą.
Jaučiausi pakiliai sausio 13 d. galėdamas groti koncertą, pradėtą Indros žodžiais "Lai laisvė skamba su medaus, ne kraujo, prieskoniu lūpose"

Grįžom tą patį šeštadienį. Gera praleisti sekmadienį savo lovoje. :)

Komentarai