John Little White

Sėdim abu su šunka prieš namą. Valgom obuolius ir barankas. Šeriam uodus. Dvokia vystančios petunijos. Kai įsiklausai - aplink žiogų orkestras. Tolumoj pralekia motoroleris. Viskas pasikeitę kieme nuo to laiko ksi atsikraustėm. Supuvo vaikiškos karstyklės ir kiti mano "šedevrai". Šalia prisėdo Magdalena. Atnešė arbatos. Taip ir būnam tryse. Rugpjūtis.

- Anksčiau tu buvai šaunus... - Aš vis dar šaunus! Aš vis dar šaunus!

Nors užmušk netikiu, kad ką nors užpylus spiritu, tai gali padėti. Pradedant gyvatėmis, baigiant placenta. Alkoholis yra alkoholis, nesvarbu, kas jame plaukioja, iš kokio rugio ar serbento padarytas. Taip pat netikiu, kad yra alkoholis, nuo kurio skauda galva. Bet yra alkoholikai, kuriems skauda galvą.  Lygiai taip pat netikiu, kad yra sveika mėsa ar kokios kruopos. Maistu galima pakenkti arba nepakenkti, bet išsigydyti - vargu, nebent skorbutą citrinomis ( ne skorpiono užpiltine, ar kalakuto krutinėle ) Va taip aš galvoju. Ir dar manau, kad alkoholio poreikis yra atėjęs gal net nuo priešistorinio žmogaus. Ir dar manau, kad atėjo laikas pradėti rūkyti. Ir dar manau, kad tas mano teisuokliškumas šūdo vertas. Ir dar manau, kad kur daugiau, jei ne savo bloge :)

Parsivežiau savo "mažylę" iš skautų. Savaitė miškuose, o atrodo, kad dar centimetrą priaugo. Visa suplukus, išraudus nuo saulės ir vėjo. Pusantro litro colos ir saldumynų sauja įžiebia palaimingą šypseną. Labai norėčiau ir aš kokiai savaitei nusibelsti į miškus su tais skautais. Kitą vasarą būtinai reiks pasiplanuoti. Fignia visi tie darbai ir koncertai, jei kartą metuose neišsimiegi ant kelmo strimpo, kandant uodams ir dūmams graužiant nosį. Baloj. Vilkui graužiant koją. Velnio duobėj.

Visiškai spontaniškai nusprendžiau apsilankyti Pauzėje Jono Krivicko koncerte. Ir neprašoviau. Gavau dozę balto liūdesio. Tokio liūdesio, nuo kurio norisi užsirūkyti, pasigerti ir prisipažinti meilėje kokiam nors bičiuliui. O ir garsas buvo fantastiškas. Mėgavaus. Važiavau namo tyloje. Virš kelio kilo sidabrinė pilnatis. Galva išsivaliusi nuo smulkmenų.

Skaitau Paulių Norvilą. Ruošiuos šiam vakarui. Tiesą sakant, pasirinkau paprastesnius tekstus. Tiek kiek man fantazija leidžia juos suprasti, bet... vėliau imu suprasti, kad eilėraščio kontekstas gali būti visiškai kitoks, nei pradžioj įsivaizdavau. Per naują sudedu kirčius. Tada dar ... Yra didžiulė privilegija rinktis skaitomus tekstus! Leisti sau analizuoti trumpą tekstą kokią dieną, savaitę ar net mėnesį. Nenorėčiau būti aktorium. Nė už ką!

Šiandien su Linu begerdami kavą tokioj smagioj kavinukėj kalbėjom apie aktyvumą veikloje ir kaip tai veikia žmones. Savo nuostabai priėjau išvados, kad sumažėjęs aktyvumas kitąkart erzina žmones labiau, nei padidėjęs. Gali nieko net neįtarti, bet žmonės, rečiau sutikdami ir bendraudami su tavimi, gali pagalvoti, kad juos tyčia ignoruoji. Gal net laikai nuoskaudas. O gandai gimdo gandus ir akumuliuojasi pasąmonėje. Todėl, prieš išeinant į pensiją, reikia visų atsiprašyti.