John Little White

Juk būna? Juk reikia? Aplink mane žmonės su rimtomis problemomis. Įvairiomis, bet jiems tos problemos - kritinės. Kažkaip reikėtų atsiriboti.Susikoncentruoti į tai, kas man svarbu. Staiga suvokiau, kad esu viso labo atspindys kitoj veidrodžio pusėj.

Talentinga dailininkė, nebloga poetė, laisva siela. Išlenda į viešumą retokai. Toks nenugludintas cirkonio gabaliukas.

... yra kai gauni daugiau nei priklauso, bet norisi daugiau, nei gavai.

Vakar bibliotekoje mane pasivijo Pranis "pernai per poezijos skaitymus laimėjom marškinėlius, bet neatsiuntei". O kad jis žinotų, kaip aš prisimenu esąs skolingas! Laukiu, kada šiais metais darysime marškinėlius dpoezijos šaltiniui. Tada ir siųsiu.

... yra tokia uždara ekosistema. Ji visiškai neatsinaujina. Tie, kas galėtų pagyvinti vaizdą, kažkodėl uždari ir neįniciatyvūs. Studentija - visiški lepšiai. O baisiausi - pagyvenę poetai, skaitantys eiles apie jūrą.

Dar yra tokių bičiulių, kurie skambina telefonu be rimtos priežasties. Toks yra Edma, Briedis. Mūsų pokalbiai ilgi ir entuziastingi. Krykštaujam lyg hipiai, ką tik pabėgę nuo mentų. Temos, beje, savo turiniu dažnai irgi panašios. Va toks jis, Edma - Žaliakalnio Red Bulis.

Visi mes nelaimingi. Tik priežastys skirtingos.