John Little White

Magdutė ir Teresė gavo po čiulpinuką (tėveliai žino, kad sesėms/broliams reikia pirkti visiškai įdentiškus, kad nesusimuštų). Magdutė lipa nuo palangės, duoda Teresei palaikyti savo čiulpinuką. Šioji po akimirkos jau įsikiša jį burnon. Magdutė: "Ką tu darai?" Teresė : "Aš norėjau paragauti" M: "Bet mūsų čiulpinukai VIENODI" T: "Taip, bet seilės skiriasi"

Niekur toks neįvertintas organizatorių akyse nepasijunti kaip Klaipėdoje. Jų renginiai - kaip tankas. Atėjai, sugrojai, viso gero. Jaučiu pradėsiu nebekoncertuot savo mieste. Tiesa, įsikūrus Simonaitytės bibliotekai, padaugėjo galimybių groti Klaipėdoje. Paprastai rasti normalią salę čia - didelė problema.

Na va, pats sau pasidariau "gerą" darbą - sujudinau gyventojus ir sodų valdybą kad Dituvoje reikia Joninių. Finale gaunu pats ir vesti tą renginį. Iš esmės nieko blogo, tik mane gąsdina tas faktas, kad nežinau kokia auditorija susirinks. O jei mane užmėtys kauptukais "GAVARI PA RUSKI!" . Žodžiu - renginys šįvakar, o baimės akys didelės :)

Ar jus kada aplanko paniški priepuoliai? Kai rodos mirtum ir niekam tavęs neprireiktų. Vienatvė. Nuojautos? Beviltiškumas? Aš kartais pagalvoju - va jau trisdešimt metų prastūmiau. Nebedaug beliko. Ir pasidaro lengviau.

Radau užtikrintą būdą dovanoti kačiukus - pasiimi į dėžutę, įsidedi katiną ir šliaužioji po turgų. Vaikus kalbini, moterims šypsaisi. Ir paima kas nors... Jau du katinus taip atidaviau :)

Va vakar dalyvavau Lino organizuoto festivalio "akustinėje " dalyje. Lenkiu galvą prieš šį žmogų. Jo aktyvumo galima pavydėti. jaunimui teikiama nauda neišmatuojama. Nežinia kokia saviveikla jie užsiiminėtų jei ne Lino iniciatyvos. Ir nos mano akimis jis kuria monopolį (kas dažnai iššaukia neigiamus reiškinius) dabartiniu atveju tai tarsi išsigelbėjimo ratas muzikuojančiam Klaipėdos jaunimui. Taigi vakarykštis koncertas. Iš pat ryto niaukstęsis dangus prieš pat koncertą išvis subjuro. Ėmė lyti. Koncertas buvo perkeltas į renginių salę. Žmonių sausakimša, kvėpuoti nėra kuom. Garsas vėlgi neypatingas, duslus vokalas, bendro garso trūkumas. Pačioj renginio pradžioj kažkoks prisisiurbęs veikėjas išsidirbinėjo. Tiesą sakant žiauriai mane sunervino kai Linui dainuojant V.Kernagio "Nes nežinojau..." ant priedainio užklykė "VISI!!!!". Norėjau duot į galvą. Paskui , beje, jis užmigo ant kėdės ir pramiegojo visą koncertą :)))) Klaipėdos jaunimo muzika atrodo niekad...

Kažkada reikėjo fotografijos afišai, tai nesugebėjau nieko rasti kaip tik save, pasislėpusi už mikrofono. Ir va PAGALIAU! Petras prifotkino manęs visokio. Kas jo fotkėse labiausiai patinka - jis nemeluoja, neverčia pozuoti, matosi visos ydos ir privalumai. Charakteriai neretušuoti. Komerciškai, aišku, nepasiteisina , bet man asmeniškai labai prie širdies. http://www.flickr.com/photos/gagilas/sets/72157615972720405/