Laike sustojusi Akmeninė naktis

Kartais Lietuvos pakraščiuose galima aptikti velniškai įdomių ir keistų renginių, kokiame grojom su Alvydu vakar.
Akmenės Akmeninė naktis labiau nusipelno keisto, nei įdomaus koncerto titulo. Kažkoks sustingęs laike reiškinys. Metai iš metų sutraukiantis nedidelę saujelę visų įmanomų Akmenių (suskaičiavau 4) ir kitų kaimų gyventojų.
Netaktiška būtų kalbėti apie tai, ką būtų organizatoriams daryti geriau. Jaučiasi, jie įdėjo širdies, vilčių. Jau vien palapinė atlikėjams su sumuštiniais ir veidrodžiu norintiems persirengti ko verta!
Tačiau kelios klaidos buvo kritinės ir tikrai nepridės daugiau klausytojų ar įdomesnių atlikėjų kitais metais.

Garsas

Vienas blogesnių, kokį esame turėję. Blogiau galbūt buvo tik Dzotuose, bunkeryje. Kai išsitraukėm džekus iš gitarų ir grojome gyvai. Tačiau mandražui šiame renginyje buvo ne vieta, grojome net sukandę dantis. Nebuvo kur dingti. Vyrukas, turėjęs derinti monitoringą, kažkur nugaravo nuo scenos. Kas yra blogas garsas: kai garsistas sustumdo atlikėjų lygius, efektus taip kaip jam atrodo "gražu". Tai labai pasiteisina diskotekose, atlikėjams su faniera, foninei muzikai. Bet čia - gyvo garso koncertas! Gaila buvo žiūrėti į grupę J.I. kuri skambėjo kaip iš kokio sušikto šou "dainuok su žvaigžde", tik scenoj ne žvaigždės ir groja ne fonucha. Beje, rekomenduoju juos! Įdomūs, energingi, paprasti. Geriausiai skambėjo roko kolektyvai ir tie, kas grojo su fonograma (Ką ?????!!!!! ).

Atlikėjai

Košė. Nuo visiškos vestuvinės popsūchos, roko, vaikų ansamblių, moteriškės, kuri nesuprato kur pateko, bet bandė pataikyt į kontekstą, iki bardų.
Akmeninė naktis skelbiasi autorinės dainos festivaliu, tačiau jis toks pat autorinės dainos, kaip ir koks koldūnų festivalis. Ambicijos išgryninti stilistiką matosi buvo, tačiau finale sugrūsti visi , kurie norėjo, galėjo...
Patys atlikėjai, turiu pasakyti, repertuarą rinkosi neatsakingai - norėdami perauklėtį klausytoją, parodyti savo super specifiką, o to visai nereikėjo. Scenoje buvo kažkokia jausmų vaivorykštė, kuri niekam neįdomi ir po 3 valandų įgrista iki kaulo. Trūko nuoširdumo.
Iš esmės koncerto pabaigos nebūtų sulaukę 99 proc. klausytojų, jei ne Virgis Stakėnas (Lenkiu galvą prieš šį profesionalą ir jo balades).

Scena

Vieta labai graži. Bet šalta. Scena - per toli nuo žiūrovų. Vakaras vėsus, nebuvo pasirūpinta nei kažkokiais pledais klausytojams, nei arbata, tas atbaidė daugybę žmonių. Tuščiai erdvei prieš sceną užpildyti reikia galingos aparatūros. Ir, galiu pasakyti, tai buvo vienintelė nauda iš garso kiekio. Būtų užtekę ir mažesnio jaukesnio seto.

Himnas

Lenkiu galvą prieš organizatorius už prisidėjimą prie Lietuvos himno giedojimo! Ačiū!

Pabaigai noriu atkreipti dėmesį į koncerte grojusį Vytautą Kairį iš Naujosios Akmenės - nerealiai techniškas, fantastiškai išjaučiantis tekstus bardas (nevadinantis savęs bardu, bet kam tas rūpi).

Namo parsibeldėm 3-ią nakties.