Koncertas Klaipėdoje

Net nežinau kodėl, bet laukiu šio renginio. Man visada patinka soliniai koncertai. Jie labiau išsunkia, juose dažniau klystama, bet jie tikresni. Kai koncertuoji tarp kelių atlikėju visada gali pasinaudoti jų trūkumais ir save pateikti geresniu nei esi iš tiesų. Kartais net kontrasto principu. O soliniame koncerte esi tik tu ir žiūrovai.

Linas Švirinas padarė tokį improvizuotą intervių spaudai. Manau, kad atsakiau nuoširdžiai.


Jonai, kas Tu? Vyras, tėvas, pilietis, muzikantas, dpoezija savininkas ir administratorius. Išreikšk procentais.

Taikliai pastebėta – esu viskas viename ir dar daugiau. Tik bėda, gal reikia kaltinti savo vyrišką prigimtį, vienu metu galiu būti tik viename vaidmenyje. Tad jei būnu scenoje būnu visas scenoje, jei rūpinuosi dukromis, darau tai visa širdimi, jei dirbu – pamirštu viską pasaulyje.

O dpoezija.lt... Tai mano gyvenimo darbas.

Procentais?.. 100


Kokia dabar situacija Lietuvos bardų pasaulyje?

Tiesą sakant esu lengvai iškritęs iš konteksto šiuo klausimu. Bet kelias tendencijas galima pastebėti. Senieji bardai G.Storpirštis, A. Giniotis, V.V. Lansbergis ir kiti tos kartos aktoriai nors ir nepraranda populiarumo pozicijų, bet jaunimas vis dažniau renkasi alternatyvius atlikėjus ir grupes. Tiesą sakant bardo vardas tapo kaip ir antrarūšio atlikėjo sinonimas. Tuo pasistengė kairėn ir dešinėn šiuo vardu besišvaistantys renginių organizatoriai. Patys didžiausi bardų festivaliai tapo akustiškai grojančių pop, rock ar muzikiniuose ieškojimuose pasiklydusio jaunimo scena. Tai pigu. Tai praktiška.

Dpoezija.lt svetainėje ilgai virė diskusijos ir iki dabar besiginčijama ar dainuojamoji poezija yra muzikinis žanras. O gal tai aktorinis žanras? Tik niekas šios aktorystės nemoko? Va ir blaškosi žmonės – vaidinti nemoka, o vien groti neišeina – tai tebūnie mes bardai.

Tiesa - atskiro komentaro nusipelno Bardų žygis – tai nors ir ne profesionalai, bet savo idėjomis ir pasišventimu artimiausi bardo koncepsijai žmonės. Tik gaila man jų, nes jų tikslas buvo susitikti su kuo daugiau žmonių, aplankyti kuo daugiau miestų ir miestelių. O dabar situacija Lietuvoje tokia, kad renginius organizuoti paprasčiausiai neapsimoka – katastrofiškai viskas brangsta, pats bendravimas tarp atlikėjo ir renginio organizatoriaus tampa komplikuotas ir sudėtingas.


Gal gali paminėti ir pakomentuoti svarbiausius dainuojamosios poezijos faktus - festivalius, koncertus, atlikėjus ir pan.

Tai, kad visi juos žino:

Vilnius „Tai-aš“ festivalis iki dabar dar „gyvas“, ieškoma įvairiausių sprendimų atlikėjams, žiūrovams, erdvėms kuriose vyksta festivalis. Nors patys festivalio renginiai mano akimis gana „valdiški“.

Kulautuva „Akacijų alėja“ visiškai nusivažiavęs renginys, bet kažkada buvęs didžiulis dainuojamosios poezijos mylėtojų traukos centras. Beje šis festivalis mano akimis yra akivaizdus norų ir galimybių nesutapimo pavyzdys. Linkiu akustinėms spalvoms niekada netapti antrąją „Akacijų alėja“.

Bardų naktys“ - Entuziazmu, chaosu ir... alkoholiu atsiduodantis renginys Kazliškėse. Į jį važiuoju kas antri metai, nes būnu „sotus“ įspūdžių ilgam. Beveik lietuviškasis Vudstokas

Trys mūzos“ - Aukštaitijoje didžiulio pasisekimo sulaukęs festivalis. Suoraganizuotas stebėtinai profesionaliai. Gaila tik, kad vyko tik vienais metais. Biurokratai nužudė gerą įdėją.

Dpoezija susirenka“ - mano organizuotas renginys pajūryje, skirtas susirinkti ir apdovanoti labiausiai pasižymėjusius dpoezija.lt autorius. Kaip organizuotorius liksiu korektiškas ir negirsiu, bet renginys tikrai vertas dėmesio. Šią vasarą tikiuosi vėl jį surengti. Ačiū Klaipėdos savivaldybės kultūros skyriui.

VU bardų festivalis“ - mano akimis skandalingiausias Lietuvos festivalis. Nepaisant to jame galima pamatyti visą dainuojamosios poezijos „žvaigždyną“


Ar turi savą atsakymą, kas svarbiau - muzika, ar tekstas?


Kartą teko pakankamai ilgai šiuo klausimu diskutuoti su Gediminu Storpirščiu ir jis mane „įtikino“.

Vienodai svarbūs visi trys kūrinio ingredientai:

Tekstas – Jis privalo pats iš savęs būti stiprus. Dažno jaunojo atlikėjo klaida – tekstus jis kuria pats. Tačiau gerų tekstų arba poezijos rašymas daug talento ir žinių reikalaujantis darbas.

Muzika – čia manau yra atlikėjo darbas. Melodijos ir ritmo derinys kaip ir piršto antspaudas yra unikalus kiekvienam iš mūsų.

Atlikėjas – žmogus sujungiantis muziką, tekstą ir, svarbiausia, sugebantis visą tai pateikti klausytojui. Jis tartum mediumas tarp kūrybos eterio ir žemiškosios realybės. Tiktai rimtas veidas ar vien tik „teisingai“ atliktas kūrinys nėra gero atlikėjo bruožai. Scenoje esantis žmogus – aktorius. Viskas jame svarbu – rūbai, šypsena, pasisveikinimas, atsisveikinimas, įkyrus vandens gurkšnojimas, akmeninis veidas, vaipymasis, kikenimas, reakcijos į tai kas vyksta salėje.


Ir vis dėl to, kodėl Tu brazdini akustinę gitarą? Kodėl neiškeiti į elektrinę ir negroji roko?


Aš grojau roką. Tiksliau SKA stiliumi Kaune su grupe „Skleps“ esame nemažai koncertavę. Ir tai didžiuliai pasiekimai, nes 2000 – 2004 m. situacija buvo blogesnė nei dabar - sunku buvo rasti kavinę kuri priimtų gyvą grupę.

Tačiau darbas grupėje – sudėtingas procesas. Ir kuo daugiau žmonių tuo labiau viskas komplikuota.

O tiesą sakant mano repertuare yra apie 20 roko, ska, reagie stiliaus “gabalų”. Su malonumu juos perleisčiau kokiems jauniems roko pionieriams.

Ar sunku vienam scenoje?

Aš mėgstu improvizuoti. „Vieno aktoriaus“ spektaklį daug sunkiau vaidinti keliese :) Nors kartais su ilgesiu pamąstau apie perkusiją ar kokį smuikelį.


Ar lengviau su dukra :) ?


Su dukra labai sunku :) Didžioji dukra nenoriai lipa su manimi, o mažoji kelia daugiau chaoso nei kokie trys Baltokai kvadratu.


Apie šį koncertą, ko tikėtis, laukti?


Sunkus klausimas. Tačiau paprastai mane mato įvairiuose jungtiniuose koncertuose, kur aš tikrai negaliu atsiskleisti pilnai. Šio koncerto metu grosiu daug romantinių dainų, paskanintų pašėlusiais J.Erlicko ir šmaikščiais R.Černiausko tekstais.

Bandysim prisišaukt pavasarį :)

Komentarai

suninpocket sakė…
O, mielas interviu.

Ten ta vieta apie mažąja dukra gera. Pralinksmino. Šaunūs tie tavo vaikai:}
linulis sakė…
O dukros visada ateina į koncertą ir šoka scenoje kaip kad „Musėj“ koncerto pabaigoj? :)
Jonas Baltokas sakė…
Visaip būna :)