Šalutinis poveikis

Niekada nesijaučiau toks nereikalingas kaip organizuodamas festivalį.
Vieną vertus bendraujų, susirašinėjam daug... tačiau pirma - jaučiu -  manęs vengia, nes "vėl kažko reikia", antra - nebeturiu ką pasakyti, išskyrus reikalus.
Reikia nustoti refrešinti...
Ir tos mintys apie visišką beprasmybę man neišlenda iš galvos. Tikriausiai dabar tas atvejis, kai žmogui prireikia psichologo. Nėra žmogaus, kuris pasakytų - pailsėk. Susitvarkysim.
Blogai.
Šviesos! Žvakių gesintojai!
Šalin! Guodėjai!

Komentarai

Anonimiškas sakė…
O dėl ko tu darai festivalį? Dėl savęs? Sau? Ar dėl kitų? Nes jeigu dėl kitų, tai save turėtum užmiršti. :)