Sindromas


Pastebėjau, kad aš irgi sergu trenkiamų durų sindromu. Karts nuo karto noriu įrodyti savo tiesą paskutiniu TAUKŠT!. Paskutinių "nes aš taip pasakiau", paskutiniu komentaru, paskutine replika. Sergu, bet, manau, kontroliuoju tai. Susilaikau. (Kai KAS, beje, labai netgi nesutiktų )
Dar suvedžiau šį sindromą su polinkiu į savižudybę. Juk mirtis toks neatšaukiamas šauktukas. Pyst - ir nėr žmogaus. Pasakiau viską! Efektinga. Ir, beje, 100 proc neatšaukiama.
Todėl visi, turintys polinkį į trenkiamų durų sindromą yra potencialūs savižudžiai.
TAUKŠT!

Komentarai

Anonimiškas sakė…
Su šiuo sindromu susiduriu vis dažniau. Taikliai parašyta.(anonimas)
Alvydas sakė…
Savižudybė nėra efektingas "Trakst", mano nuomone. Turim daug pavyzdžių apie tai, tiek užsienyje, tiek Lietuvoj tarp tų pačių garsenybių. Pažinojau du brolius,kurie taip padarė. Vienas buvo mano klasiokas.Baisiai gaila,abu buvo puikūs žmonės. Tai neparodo tų žmonių stiprybės (tuo paskutiniu "Trakst"), atvirkščiai. (nesiimu nieko teisti). Gyventi,nežiūrint į nieką, va kur yra iššūkis. Ir jeigu aš kada susigundyciau parodyti savo teisybes tokiu būdu,tegul kalba apie mane//Mulkis,silpnakiausis, asilas, bailys....
Alvydas sakė…
Ir skyrybos, kažkuria prasme,primena savižudybę ar nužudymą...
Jonas Baltokas sakė…
Trakšt būna, kai virvė užveržia kaklą. Tikriausiai. O Taukšt būna, kai trenki durimis su paskutiniu argumentu. Tik pakaruoklio atveju Trakšt = Taukšt
Bet postas ne apie tai, o apie nesugebėjimą baigti ginčo, pokalbio, diskusijos.

O jei kalbant apie savižudžius - mano aplinkoj jų irgi ne vienas atvejis. Ir kiekvienas turėjo savų argumentų. Bet nei vienas argumentas nėra kam nors svarbus ar įdomus dabar, praėjus metams, kitiems. Todėl nei vieno iš jų mirtis man neatrodo turinti prasmę. Bet gyvieji - jie yra svarbūs.
Anonimiškas sakė…
Koks skirtumas, ar gyvas ar miręs, visais atvejais niekam nesvarbus. :)
Jonas Baltokas sakė…
Sunku ginčytis.

Populiarūs įrašai