požiūris

Žinau, kad nuskambės keistai, tačiau savo mirties laukiu. Gink Dieve tai nėra mano tikslas, tačiau kai ateis Ta valanda, būsiu pasirengęs. Nesvarbu kaip - susenus, nuo ligos, nuo staigaus infarkto ar avarijoj, nuo vėžio ar nuo priešo kulkos...
Dar žinau, kad mano egzistavimas buvo bevertis. Kaip kokio fotono.
Tačiau gyvenimas buvo įdomus (tikiuos ir bus dar ilgai). Klaidos buvo mano tiesa, žaidimas ir spontaniškos taisyklės.
Tuos, kuriuos aš myliu, mylėjo mane atgal.
Tie, kurie man nesvarbūs, manęs net neprisiminė.

Kodėl šis įrašas? Aš neatsisveikinu, man tiesiog ... šviesu.

Skiriu savo tėčiui.

Komentarai

Populiarūs įrašai