Klaipėdos Kanų festivalis
Kažkaip pagalvojau, kad sirgau ir pergyvenau už šį renginį
kaip už savo. Kadangi Dpoezijos Šaltinį imu kaip etaloną, visus renginius
lyginu su juo. O va Kanų festivalį tapatinu, ne lyginu. Gal todėl, kad
Gintarius yra shared organizatorius tarp jų visų.
Ar Kanų festivalis yra „festivalis“? Manau, kad taip. Visų
pirmiausia tai – kelių dienų renginys. Laisva, neoficiali renginio atmosfera, maitinimas
atlikėjams, atminimo dovanos... Ir net nemokamas alus atlikėjams.
Dėl to nemokamo alaus – aš esu prieš. Tačiau kažkaip buvo
pofik, keli bokalai leido prastumti laiką laukiant pasirodymo. Kitą vertus
renginys ne šeimai ir ne vaikams. Tiesiog muzikos festivalis. Aišku paskui,
prieš lipant į sceną, teko išsiblaivyti.
Garsas
Festivalis vyko dvi dienas. Du skirtingi garsistai. Gavosi du
skirtingi renginiai. Iš esmės, kaip esu pastebėjęs – garsas yra renginio ašis.
Atlikėjas scenoj gali jaustis blogai - jis gros blogai.
Muzika, kurią jis transliuos prastai nuteiks klausytoją. O jei atlikėjas save
scenoj girdi prastai – priekyje irgi ne pyragai. Taip atsitiko penktadienį. Ant
„Vitražų“ išėjau, nes tai kas darėsi scenoj, buvo visiška katastrofa. 5
muzikantai, neatpažįstamai skambantys instrumentai, balsai. Fleita, turėjusi „uždėti
kremo“, skambėjo kaip švilpukas iš šieno kupetos. Tragikomiška. Tikiuos, kad
festivalis pasidarys išvadas, nes žmonės gali tiesiog nebesusirinkti kitą
kartą.
Antrą dieną situacija pasikeitė kardinaliai. Garsas, mano
nuostabai, buvo puikus. Net su ta pačia aparatūra. Skoningi efektai. Aiškiai
suprantamas tekstas. Žodžiu – vienas malonumas.
Tiesa, grojant girdėjosi pusės takto „feedbackas“. Lyg fone
girdėtume savo įrašą. Bet čia gali būti dėl aplinkos akustinių savybių. Bet
kuriuo atveju tikiuosi priekyje buvo viskas gerai.
Atlikėjai
Tiesą sakant nieko naujo. Daugumą jų buvau girdėjęs iš anksčiau.
Negalėčiau nieko išskirti. Tiesiog gražus būrys gražiai grojančios xebros.
Klausytojai
Jų buvo mažoka. Gal geras oras sutrukdė, gal tuo pat metu
vykstantys renginiai, gal „Naktigonės“ su identišku repertuaru, gal tiesiog
tiek Klaipėdoj akustinę muziką mylinčių žmonių tėra.
Jei atvirai, manau, kad laikas ieškoti naujų renginio formų.
Kažkada mąsčiau, kad dabartiniai renginiai yra vykdomi kaip „projektai“.
Sugalvojamas „projektas“, ties juom dirbama, ieškoma finansavimo ir t.t.
Paskui, kviečiami žmonės, reklamuojama ir tikimasi geriausio. Tačiau ar
nereiktų prie renginio prieiti iš kitos pusės – išsiaiškinti poreikį ir tada
mąstyti apie renginį. Ir kalbu ne tik apie atlikėjus, nes tuo atveju tektų
kvieti visokias šūdžvaigždes iš TV. Visų pirmiausia žmonės „perka“ ne muziką,
garsą, šviesą. Jie perka nuotaiką, galimybę pasijusti gerai. Štai čia ir yra
raktas. O ką aš norėjau tuom pasakyti, sužinosite iš sociologų ir rinkos tyrimų
ataskaitų.
Ateitis
Manau, kad festivalis turi potencialo gyvuoti. O
organizatoriams linkiu neprarasti idealizmo, būti atviriems, dalintis sėkme,
jungtis, ieškoti naujų formų.
Komentarai