Klaipėdos Kanų festivalis

Kažkaip pagalvojau, kad sirgau ir pergyvenau už šį renginį kaip už savo. Kadangi Dpoezijos Šaltinį imu kaip etaloną, visus renginius lyginu su juo. O va Kanų festivalį tapatinu, ne lyginu. Gal todėl, kad Gintarius yra shared organizatorius tarp jų visų.
Ar Kanų festivalis yra „festivalis“? Manau, kad taip. Visų pirmiausia tai – kelių dienų renginys. Laisva, neoficiali renginio atmosfera, maitinimas atlikėjams, atminimo dovanos... Ir net nemokamas alus atlikėjams.
Dėl to nemokamo alaus – aš esu prieš. Tačiau kažkaip buvo pofik, keli bokalai leido prastumti laiką laukiant pasirodymo. Kitą vertus renginys ne šeimai ir ne vaikams. Tiesiog muzikos festivalis. Aišku paskui, prieš lipant į sceną, teko išsiblaivyti.

Garsas

Festivalis vyko dvi dienas. Du skirtingi garsistai. Gavosi du skirtingi renginiai. Iš esmės, kaip esu pastebėjęs – garsas yra renginio ašis.
Atlikėjas scenoj gali jaustis blogai - jis gros blogai. Muzika, kurią jis transliuos prastai nuteiks klausytoją. O jei atlikėjas save scenoj girdi prastai – priekyje irgi ne pyragai. Taip atsitiko penktadienį. Ant „Vitražų“ išėjau, nes tai kas darėsi scenoj, buvo visiška katastrofa. 5 muzikantai, neatpažįstamai skambantys instrumentai, balsai. Fleita, turėjusi „uždėti kremo“, skambėjo kaip švilpukas iš šieno kupetos. Tragikomiška. Tikiuos, kad festivalis pasidarys išvadas, nes žmonės gali tiesiog nebesusirinkti kitą kartą.
Antrą dieną situacija pasikeitė kardinaliai. Garsas, mano nuostabai, buvo puikus. Net su ta pačia aparatūra. Skoningi efektai. Aiškiai suprantamas tekstas. Žodžiu – vienas malonumas.
Tiesa, grojant girdėjosi pusės takto „feedbackas“. Lyg fone girdėtume savo įrašą. Bet čia gali būti dėl aplinkos akustinių savybių. Bet kuriuo atveju tikiuosi priekyje buvo viskas gerai.

Atlikėjai

Tiesą sakant nieko naujo. Daugumą jų buvau girdėjęs iš anksčiau. Negalėčiau nieko išskirti. Tiesiog gražus būrys gražiai grojančios xebros.

Klausytojai

Jų buvo mažoka. Gal geras oras sutrukdė, gal tuo pat metu vykstantys renginiai, gal „Naktigonės“ su identišku repertuaru, gal tiesiog tiek Klaipėdoj akustinę muziką mylinčių žmonių tėra.
Jei atvirai, manau, kad laikas ieškoti naujų renginio formų.
Kažkada mąsčiau, kad dabartiniai renginiai yra vykdomi kaip „projektai“. Sugalvojamas „projektas“, ties juom dirbama, ieškoma finansavimo ir t.t. Paskui, kviečiami žmonės, reklamuojama ir tikimasi geriausio. Tačiau ar nereiktų prie renginio prieiti iš kitos pusės – išsiaiškinti poreikį ir tada mąstyti apie renginį. Ir kalbu ne tik apie atlikėjus, nes tuo atveju tektų kvieti visokias šūdžvaigždes iš TV. Visų pirmiausia žmonės „perka“ ne muziką, garsą, šviesą. Jie perka nuotaiką, galimybę pasijusti gerai. Štai čia ir yra raktas. O ką aš norėjau tuom pasakyti, sužinosite iš sociologų ir rinkos tyrimų ataskaitų.

 Ateitis

Manau, kad festivalis turi potencialo gyvuoti. O organizatoriams linkiu neprarasti idealizmo, būti atviriems, dalintis sėkme, jungtis, ieškoti naujų formų.



Komentarai