Ant Žemės krašto apžvalga

Geras renginys!
Tiesą sakant jis pateisina savo pavadinimą: iki paskutinės akimirkos neatnaujinta internetinė svetainė, informacijos trūkumas sukuria nežinios jausmą. Jei ne puikios rekomendacijos ir sena tradicija būčiau tikrai nevažiavęs. Tačiau, kadangi Algirdas mano senas pažįstamas, abejonių nekilo.

Visų pirma į akis krito fantastiškai graži vieta - pilis, parkas, besifotografuojantys jaunavedžiai. Visą tai kūrė solidžią atmosferą.
Aparatūra išnuomota tikrai aukšto lygio - Naisių koncertmobilis. Pliusai - galios ir techninės galimybės daugiau, nei reikia tokiam renginiui, minusai - triukšmingas generatorius, roko koncerto tipo įgarsinimas. Dainuojamosios poezijos atlikėjas tokioje scenoje neturi ką veikti. Nesigirdi žodžiai, arpedio... Esu girdėjęs geresnį garsą su kur kas menkesne aparatūra. Skonio reikalas, aišku. Na bet profesionalai kaip Giedrius Arbačiauskas, Ričardas Mikalajūnas, Baltos Varnos girdėjosi fantastiškai gerai. Tad gal ne vien garsistuose bėda :)
Pats renginys labiau priminė Vitražų koncertą su kviestiniais svečiais. Ir, tiesą sakant, labai gaila, nes pabaigdami renginį jie iš neblogo respublikinio festivalio padarė puikų Raudondvario koncertą.

Vakaro žvaigždės - Baltos varnos. Nebuvau girdėjęs jų pasirodymo. Rekomenduoju visiems paklausyti tų panelių. Žinoma labai nuliūdino, kad dėl dalyvavimo koncertuose jos nukreipia į bard LT . Tai reiškia, kad iš man mielos kamerinės jos pereina į didžiąją sceną. Linkiu joms visokeriopos sėkmės ten!

Groti ant žemės krašto... hmmm... kaip čia pasakius... sudėtinga! Tai - maratonas. 4 dainos ir sudie. Makalynė scenoje ir atlikėjui ir klausytojui. Nemėgstu tokio grojimo, neįsijauti, tam reikia įdirbio, ledinio susikaupimo... O man, važiavusiam 200 km., norėjosi atiduoti daugiau. Ko gero ir kiti taip jautėsi.
Dabar apie savus: Antras posmeli - aš jus myliu. Labiausiai todėl, kad nepabijojot "neiti į publiką", kūrėt dvasią, atmosferą. Aš porą kartų mintimis išskridau, bet, kai sugrįžau, supratau, kad jūs ir buvot mano sparnai.
Gerąja prasme - Man labai patiko pirma daina. Alvydas groja, o aš įsijungiu su armonikėle pabaigoje. Labai gerai jaučiausi. Na o paskui buvo tai, ką mokame geriausiai - bandyti sugroti kaip repeticijose.

Grįžau namo apie 2-ą jau prablaivėjęs ir pilnas apmąstymų.

Komentarai

Populiarūs įrašai