Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Pranešimai

Rodomi įrašai nuo 2017

Daiktai

Yra tokių daiktų, kurių nafik reikia, bet žmogus jauti nenumaldomą norą įsigyti. Pavyzdžiui:
Picos pjaustyklė
Elektros generatorius
Figūrinio pjovimo medžio staklės
Kavos aparatas
Batų valymo mašina
Naujas kompas
Greitas internetas
Perkusijos būgneliai arba ukulelė
Mokyklinis stalas (naujas)
Naminės gėlės
Mielas šuniukas
Gitaros efektų pedalas
Ir mano šiandienos favoritas: skaitmeninis garso pultas presonus
Žiūriu ką gali ir lydausi kaip abiturientė prie antrakursio.
Suvokiu, kad brangu ir kad skirtas išimtinai profesionalams, bet ... jis toooks kietas!

Stoglangis

Stebėti švariąją pasaulio pusę
Tarsi paveikslą
Retušuotą debesim
(Toks būdas)
Iškėlus galvą ir pasyviai

Tas langas stebina mane
Lėtu lėtai
Paukščiu

Pravėriau gryno oro
Į vidų potvynis

Neriu




požiūris

Žinau, kad nuskambės keistai, tačiau savo mirties laukiu. Gink Dieve tai nėra mano tikslas, tačiau kai ateis Ta valanda, būsiu pasirengęs. Nesvarbu kaip - susenus, nuo ligos, nuo staigaus infarkto ar avarijoj, nuo vėžio ar nuo priešo kulkos...
Dar žinau, kad mano egzistavimas buvo bevertis. Kaip kokio fotono.
Tačiau gyvenimas buvo įdomus (tikiuos ir bus dar ilgai). Klaidos buvo mano tiesa, žaidimas ir spontaniškos taisyklės.
Tuos, kuriuos aš myliu, mylėjo mane atgal.
Tie, kurie man nesvarbūs, manęs net neprisiminė.

Kodėl šis įrašas? Aš neatsisveikinu, man tiesiog ... šviesu.

Skiriu savo tėčiui.

Klaipėdos Kanų festivalis

Kažkaip pagalvojau, kad sirgau ir pergyvenau už šį renginį kaip už savo. Kadangi Dpoezijos Šaltinį imu kaip etaloną, visus renginius lyginu su juo. O va Kanų festivalį tapatinu, ne lyginu. Gal todėl, kad Gintarius yra shared organizatorius tarp jų visų. Ar Kanų festivalis yra „festivalis“? Manau, kad taip. Visų pirmiausia tai – kelių dienų renginys. Laisva, neoficiali renginio atmosfera, maitinimas atlikėjams, atminimo dovanos... Ir net nemokamas alus atlikėjams. Dėl to nemokamo alaus – aš esu prieš. Tačiau kažkaip buvo pofik, keli bokalai leido prastumti laiką laukiant pasirodymo. Kitą vertus renginys ne šeimai ir ne vaikams. Tiesiog muzikos festivalis. Aišku paskui, prieš lipant į sceną, teko išsiblaivyti. Garsas Festivalis vyko dvi dienas. Du skirtingi garsistai. Gavosi du skirtingi renginiai. Iš esmės, kaip esu pastebėjęs – garsas yra renginio ašis. Atlikėjas scenoj gali jaustis blogai - jis gros blogai. Muzika, kurią jis transliuos prastai nuteiks klausytoją. O jei atlikėjas…

Toks svarbus koncertas

Eilės

Gytis šįryt paklausė ar aš turiu ką nors bendro su šiuo dienoraščio lapu:

Įdomu, kad dienoraščio šeimininkė neturi žalio supratimo kas tas baltokas ir kodėl tos eilės atsidūrė pas ją.
Smulkmena, bet malonu.

Sotumas

Šiandien pajutau, kad gavau tokią veiklos ir kultūros dozę per pastaruosius pusę metų, kad darbas dabar man atrodo kaip atostogos.
Ir čia be jokios ironijos ar metaforiškai.

Laike sustojusi Akmeninė naktis

Kartais Lietuvos pakraščiuose galima aptikti velniškai įdomių ir keistų renginių, kokiame grojom su Alvydu vakar.
Akmenės Akmeninė naktis labiau nusipelno keisto, nei įdomaus koncerto titulo. Kažkoks sustingęs laike reiškinys. Metai iš metų sutraukiantis nedidelę saujelę visų įmanomų Akmenių (suskaičiavau 4) ir kitų kaimų gyventojų.
Netaktiška būtų kalbėti apie tai, ką būtų organizatoriams daryti geriau. Jaučiasi, jie įdėjo širdies, vilčių. Jau vien palapinė atlikėjams su sumuštiniais ir veidrodžiu norintiems persirengti ko verta!
Tačiau kelios klaidos buvo kritinės ir tikrai nepridės daugiau klausytojų ar įdomesnių atlikėjų kitais metais.
Garsas Vienas blogesnių, kokį esame turėję. Blogiau galbūt buvo tik Dzotuose, bunkeryje. Kai išsitraukėm džekus iš gitarų ir grojome gyvai. Tačiau mandražui šiame renginyje buvo ne vieta, grojome net sukandę dantis. Nebuvo kur dingti. Vyrukas, turėjęs derinti monitoringą, kažkur nugaravo nuo scenos. Kas yra blogas garsas: kai garsistas sustumdo atl…

Festivalis...

Atvirai sakau – sudėjau visus energijos, išradingumo, nuoširdumo, entuziazmo likučius. Bet tai svarbu ko gero tik man vienam, o ir papasakoti noriu ne apie tai. Man patinka atviros kūrybos kaip kokio atviro kodo idėja. Aš esu užsikrėtęs ta mintimi. Kūrybiniu komunizmu. Manau, kad kiekvienam turi būti atlygintina pagal nuopelnus, tačiau kiekvienas turi teisę nepasiimti užmokesčio, pasidalinti juo su tais, kam reikia labiau. Ir kalbu ne tik apie pinigus. Apie viską – muziką, tekstą, vaizdą, turinį, šviesą, kurią sukuriame. Tai yra bazinės tezės kuriomis vadovavaus rengdamas festivalį. Ir visai netyčia, kažkokiu stebuklingu būdu mano ir visų organizatorių biolaukai surezonavo! Gal ne 100 %, gal net ne nuo pradžių. Čia tik dalis to, ką parsivežiau iš festivalio. Esu nepavargęs. Pasijutau taip lyg panašiai buvau jautęsis. Kai grįždavau po vaikų vasaros stovyklų – išsekęs, pasikrovęs, pilnas įspūdžių ir laimingas. Trečiadienis Viską prisiminti Viskas prasidėjo trečiadieniu, garso pulto p…

Joniškėlio klebonas

Sunku patikėti, bet visiškai netyčia patekau į mišias, kurios mane tiesiog prikaustė... Joniškėlyje.
Klebonas, vyrukas, panašiai mano amžiaus, kalbėjo apie pakantumą. Apie provincialumą ir sumiesčionėjimą. Paprastai, suprantamai. Klausiausi jo sustingęs. Liberali katalikų bažnyčia?!!!!

Norėjau paskui prieiti paspausti jam ranką, bet neišdrįsau. Pasakyti "greate job!". Tačiau pamokslas, juk ne šou. Tai viešas, intymus kalbėjimas. Tikriausiai neskirtas sužavėti. O gal?..
Dėl to neploju ir lėktuvuose lakūnams už nusileidimą. Nors dažnai noriu.

Kvailystės

Jei išgyvensiu

Kritiniais gyvenimo momentais sakau sau - "jei išgyvensiu iki **************** tai viskas bus su manim gerai". Tos žvaigždutės dažniausiai žymi lūžį, įvykį labiausiai sujaukusį mano gyvenimą.
Dabar toks yra Dpoezijos šaltinis. Todėl sakau "jei išgyvensiu iki liepos 3 viskas toliau tekės savo vaga".
Stebiu save iš šono. Analizuoju. Neduok Dieve pasiduosiu nuovargiui arba norui viską mest. Taupaus dabar, bet liepos 3 d. įmerksiu sušalusias kojas į šilto vandens dubenį ir užmigsiu ramus ramus.

Muzikos galia

Šiandien grįždamas namo automobiliu neužmigau tik dėka lingavimų, cypavimų, plekšnojimo per vairą ir koją, spragsėjimo pirštais ir šokimo klausant Villagers ir Dry the river.
Įsijautimas visada padeda. Skiriu Alvydui.

16:20

Vakar pasitikrinęs sąskaitą atradau, kad Sodra nuo sąskaitos nuskaičiavo 6 €, o Registrų centras 1 €. Smulkmena, bet kai nežinia kodėl - apima siutas. Pirmiausia paskambinau mokesčių inspekcijai - neskolingas, paskui pabandžiau registrų centrą (prisiskambinti be šansų). Galų gale prisiskambinau į sodrą. Mergina maloniu balsu paaiškino, kad buvau skolingas (už nežinau ką! ), paskui prisiskaičiavo delspinigiai (nuo nežinia ko!), o registrų centras, kad Sodra nuskaičiuotų šią sumą, paėmė iš manęs PROGRAMOS MOKESTĮ ....
Atvirai sakau - nutrūkau ir jau būčiau konsultantę pasiuntęs toli toli, bet ji pasiūlė įsiskolinimus visada pasitikrinti draudėjo puslapyje:
- Sodra.lt viršutiniame menių pasirinkite "Draudėjo" mygtuką
- Paspaudžiau . RODO KLAIDĄ 16:20 , Jūs gal juokaujat! keturi dvidešimt? :)
- Taip pas mus  buvo klaida, vis dar neveikia...
- Bob Marley būtų patenkintas... Ar aš vis dar sodrai skolingas?
- Ne
- Tada ačiū. Viso gero.

Keturi dvidešimt visada suveikia!
Skiriu Ginta…

Ant Žemės krašto apžvalga

Geras renginys!
Tiesą sakant jis pateisina savo pavadinimą: iki paskutinės akimirkos neatnaujinta internetinė svetainė, informacijos trūkumas sukuria nežinios jausmą. Jei ne puikios rekomendacijos ir sena tradicija būčiau tikrai nevažiavęs. Tačiau, kadangi Algirdas mano senas pažįstamas, abejonių nekilo.

Visų pirma į akis krito fantastiškai graži vieta - pilis, parkas, besifotografuojantys jaunavedžiai. Visą tai kūrė solidžią atmosferą.
Aparatūra išnuomota tikrai aukšto lygio - Naisių koncertmobilis. Pliusai - galios ir techninės galimybės daugiau, nei reikia tokiam renginiui, minusai - triukšmingas generatorius, roko koncerto tipo įgarsinimas. Dainuojamosios poezijos atlikėjas tokioje scenoje neturi ką veikti. Nesigirdi žodžiai, arpedio... Esu girdėjęs geresnį garsą su kur kas menkesne aparatūra. Skonio reikalas, aišku. Na bet profesionalai kaip Giedrius Arbačiauskas, Ričardas Mikalajūnas, Baltos Varnos girdėjosi fantastiškai gerai. Tad gal ne vien garsistuose bėda :)
Pats renginys l…

Neatremiami argumentai

Po komandiruotės Lina priekaištauja:
- Tu man nieko lauktuvių neparveži
- Kaip neparvežu? Va - šokoladukų parvežiau iš viešbučio.
- Šokoladukų?! Mundis (baltoklando bičiulis. Aut pastaba)  man du (!) šokoladukus parvežė.
- O šampūniukai?

Atviras

Prisipažinsiu per dieną supyksu ne vieną ir net ne kelis kartus. Rašalas išsilieja į smegenis. Įtūžtu. Daugiausia kai pagalvoju kaip neteisingai surėdytas pasaulis.
Ir mažiausiai kartą noriu ką nors pasiųsti nahui.
Na va . Palengvėjo.
Daug ką reikia kažkokiu būdu pasakyti, kad neliktų viduje. Manau, kad todėl taip populiaru keiktis. Per skubėjimą sunku atsekti ant ko pyksti. Kas iš tikro nusipelno.
Taip ir žaibuoji kaip supistas keikūnas.

Laikas

Atsitrauk nuo žemėlapio sako mano bičiulis.
Šiandien masčiau apie save prieš kokius 5 - 7 metus. Ir suprantu kaip neadekvačiai vertinau savo veiksmus. Beveik gėda. Kaip bus gėda po kokių 5 - 7 metų.
Irmina sako viskas keičiasi kas 18 mėn. Bet įvertinti pokyčius reikia daug daugiau.

Savinimasis

Vieno nesuprantu - kaip galima kurti sau? Kaip galima vieninteliu klausytoju ar žiūrovu pasiskelbti save?
Tarkim dailininkas, kuris niekad nerengia parodos, nes darbai nėra tinkami žiūrovui.
Arba poetai, kurie iš tikro nesidomi poezija, o tik štampuoja eiles. O kai skaito - ko gero yra vieninteliai, kurie supranta, ką skaito. Išleidžia knygas, nors ko gero pakaktų vieno A4 lapo.
Arba muzikantai, kurie pagauti karštinės groja nuo vieno mokamo koncerto iki kito, sustoję pradinėje kūrybiškumo stadijoje. Nekalbu apie profesionalus. Kalbu apie mėgėjus, pasijutusius profesionalais.

Autorystė, ko gero, yra pati juodžiausia menininko iliuzija. Stabdanti. Traukianti atgal savininkiška jėga. Skatinanti užsidaryti ir kaip Golumui džiaugtis aukso žiedeliu.

Aš sukūriau netoli šimto dainų ir nežinau ar nors viena iš jų priklauso man. Nežinau. Nes vis dar kuriu jas. Jei kas prisijungia groti kartu - atiduodu pusę to.
Užsiregistravau Latgoj ir labai džiaugiuos kapsinčiom kapeikom. Tarkim tai yra orga…

Groti po darbo

Pastaruoju metu vis išpuola groti tiesiai po darbo. Pakylu nuo darbo stalo - ir į koncertą.
Tai yra labai patogu, bet labai labai labai ŽIAURIAI blogai.
Visų pirma pakilus nuo kompiuterio gebėjimas blaiviai vertinti būna nuslopęs. Viskas būna nuslopę - emocijos, verbalika. Net rankos sustingę.
Reikia daug valios pastangų norint gerai atlikti kūrinį. Ir sakydamas "valios pastangų" turiu galvoje mechaninį savęs privertimą. Nors iš šono taip neatrodo

Organizaciniai reikalai

Organizuojant Dpoezijos šaltinį pastebėjau, kad 90 % laiko, darbo ir energijos aš atiduodu bendraudamas su organizatoriais ir renginio dalyviais. Įkalbinėdamas, konsultuodamas, motyvuodamas.
Likę procentai - tai buitis.
Nieko tokio, tačiau visada nusišypsau į ūsą, kai prisimenu įkalbinėjimus gražinti festivalį prie Jūros. Būtų lygiai tas pats tik atsirastų dar ir 200 % daugiau buities reikalų - leidimai, aparatūra, stovykla, reklama, blablabla.
Noriu skųstis, tačiau pats nuolatos kartoju, kad nusivylimas ateina iš pernelyg didelių lūkesčių, o aš laukiu, kad kas paskambintų ir pasakytų "Va - sugalvojau tokią idėją! Darom?", o niekas neskambina. :)

Panika. Tris kartus įkvepiu, iškvepiu ir judu toliau.

Skrydis

Šiandien skridom apžiūrėti Dpoezijos šaltinio nusileidimo vietos Alvydo skraidykle. Nuskridus iki Raseinių paaiškėjo, kad nusileisti dėl turbulencijos nepavyks. Tad apsukę kelis ratus pasukom atgal į Klaipėdą.

Tai buvo šalčiausios ir labiausiai įtemptos 3 valandos mano gyvenime. Grįžęs kritau į lovą. Išmiegojau 5 valandas.

Reziumuojant - Dpoezijoj bus TIK parasparniai (tiems tai niekas nebaisu)

Išsitaškymas

Penktadienis man labai sunki diena. Katastrofiškai. Keičiam įrangą darbe tad.. Sunku tokiam sudaužytam į gabalus stovėti scenoj.
Turėjau šokti, kad save prikelčiau.
Toks buvo ir pasirodymas pas Irminą - su patrypimais.

Hibridinis

Suvokiau, kad būdamas tarp žmonių, didindamas apsukas aš jaučiuosi geriau, tačiau prarandu energiją ir energetiką. Tuo tarpu atsiribojęs pasikraunu, stiprėju.

Veikia kažkoks hibridinis variklis, ne kitaip.

Gėlės vazonuose

Po to, kai įrengiau terasą, užsinorėjau apsodinti ją gėlėmis. Prisipirkau vazonų turguje po eurą. Kai pradėjau domėtis gėlių kainomis, pakraupau - nuo 4,6 €! Vau!!!  Prisiminiau kaip už 12 € apsisodinau  prieš metus ar du.
Panašu, kad kainoms paleido vidurius.
Buvau jau praradęs viltį, tačiau Liepų g. radau nieko neišsiskiriančią parduotuvėlę, kur padoriai atrodančios gėlės vidutiniškai kainuoja 1 € (nuo 0,5 iki 4 € )
Neblogai? Ar ne?
Mano terasa žydi!

Skraidyklės

Šiais metais dpoezijos šaltinyje aš užsikepęs sukviesti skraidyklininkus ir parasparnius. Visiškai kreizi idėja. Ant kviečių lauko išpjautame 300 m. ilgio ruože leisis šie ultra lengvieji orlaiviai.
Leisis, jei tik pavyks man su Alvydu sekmadienį nusileisti testiniame skrydyje :)

Jei ne - neliūdėkit labai.

Gitarinio pedalo garantinis

Vienu metu grodamas pastebėjau, kad mano gitarinis pedalas (Fishman) išsijunginėja pajudinus maitinimo laidą. Nufilmavau ir nusiunčiau į Thoman.de - jie apmokėjo siuntimo išlaidas. Viskas puiku, bet mano pedalas negrįžta jau mėnuo, o mėnesio pabaigoje laukia nemažai koncertų.

Viena vertus smagu, kad garantinis remontas veikia. Kitą vertus - labai nesinori kišti gitaros tiesiai į pultą.

Juodi debesys

Juk būna? Juk reikia? Aplink mane žmonės su rimtomis problemomis. Įvairiomis, bet jiems tos problemos - kritinės. Kažkaip reikėtų atsiriboti.Susikoncentruoti į tai, kas man svarbu.

Staiga suvokiau, kad esu viso labo atspindys kitoj veidrodžio pusėj.

Irmina

Talentinga dailininkė, nebloga poetė, laisva siela. Išlenda į viešumą retokai. Toks nenugludintas cirkonio gabaliukas.


Depresija

... yra kai gauni daugiau nei priklauso, bet norisi daugiau, nei gavai.

Skola

Vakar bibliotekoje mane pasivijo Pranis "pernai per poezijos skaitymus laimėjom marškinėlius, bet neatsiuntei".
O kad jis žinotų, kaip aš prisimenu esąs skolingas!
Laukiu, kada šiais metais darysime marškinėlius dpoezijos šaltiniui. Tada ir siųsiu.

Klaipedos kultūra

... yra tokia uždara ekosistema. Ji visiškai neatsinaujina. Tie, kas galėtų pagyvinti vaizdą, kažkodėl uždari ir neįniciatyvūs. Studentija - visiški lepšiai.
O baisiausi - pagyvenę poetai, skaitantys eiles apie jūrą.

Bičiulis

Dar yra tokių bičiulių, kurie skambina telefonu be rimtos priežasties. Toks yra Edma, Briedis. Mūsų pokalbiai ilgi ir entuziastingi. Krykštaujam lyg hipiai, ką tik pabėgę nuo mentų. Temos, beje, savo turiniu dažnai irgi panašios.
Va toks jis, Edma - Žaliakalnio Red Bulis.

Scena Dpoezijos Šaltinyje

Rosvaldas, nepailstantis Dpoezijos šaltinio sponsorius, šiais metais dengs scenos nuomą. Tiesa, sceną statysime arčiau žiūrovų, ji bus nuleista žemiau, tad nebus tokia "didelė".
Vidinė scena bus skirta poezijos skaitymams.
Tikiuosi šiais metais pritraukti daugiau dailininkų, poetų, menininkų...

Meteo.lt

Meteo lt man visada yra pavyzdys kaip "atnaujinti", "modernizuoti" yra sugadinti.

Visų pirma svetainė yra išties nepatogi naudotis. Ypač mobili versija. Niekas netelpa į ekraną. Ypač erzina kiekviename puslapyje pasirodantis "Cookie policy". Nėra ką analizuoti - svetainė niekam tikusi. Ačiū Dievui yra old.meteo.lt

Bet iš tikro - ką daryti įmonems, kurios neturi techniškai išprususio darbuotojo? Joms priskiedžia, jos ir tiki. Kartais pamastau ar nebūtų teisinga svetainės kūrimo laikotarpiui įsidarbinti web developerį, kuris betarpiškai derintų darbus ir būtų projekto vadovas.


Dėdė Kazys

Palaidojom dėdę Kazį. 1936 gimimo. Menkai jį pažinojau.
Prisiminiau jį ir Onutę šokančius polką per kažkokią baliušką Akmenėj. Trypė taip, kad grindys lingavo. Tokius juos visada ir prisiminsiu.
Žiūriu į Onutę prie ką tik sukasto kapo ir ašaros pačios rieda.

Nuostabi Gatvės muzikos diena Klaipėdoje

Sarkazmas

Užsiregistravau šiais metais kone vienas iš pirmųjų, tačiau informacija apie besiregistruojančius Klaipėdoje pasirodė vėliau nei Mažeikiuose.

Šiandien sulaukiau iš organizatorių skambučio ar aš tikrai grosiu Kurpių (!) gatvėj. Sakau "ne. Registravausi Turgaus gatvėj. Kaip ir kasmet".

Paaiškėjo, kad GMD puslapis grybauj
a - žemėlapio vietą rodo gerai, o aprašą visai kitoj vietoj.

Tada manęs paprašė pradėti 2 val. vėliau nei buvau numatęs, nes vyks performansas (!) ?

Kažkokia nesąmonė. Iš vis prie ko čia toks tikslumas gatvės muzikantui.

Mąstau gal išvis negrot. Dėl to, kad kažkas užsidėtų pliusą? Kaži

Alkoholis

Visgi kova su alkoholiu kažkokia nenormali pas mus. Kiekvieną kartą išgirdęs kaip valdžia žada drausti, pasijuntu paskutiniu alkoholiku. Toks jausmas, kad pagrindinė problema pas mus - reklamą matantis žmogus, tikslinis alkoholio pramonės objektas.
Tai jei visi supranta, kad alkoholis cigaretės yra nuodas ir blogis, kodėl dėl to esu kaltas aš. Kodėl neuždraudžiama gaminti, platinti. Žolė tai uždrausta.
O jei žiūrima verslininkų interesų tai nereikia imituoti " kovos su alkoholizmu".
Tas pats ir su vaistų kainomis. Jei klesti spekuliacija ir nežmoniški nereguliuojami ankainiai, nepadės jokios programos, draudimai, leidimai ir t.t.
Tai tik verslas.

Akis

Turiu vaikystės akies traumą. Po 30 metų nusprendžiau pasidomėti ar kas pasikeitė medicinoje. Mano nuostabai iš esmės niekas - operuojant kairę akį išlieka 50 proc tikimybė apakti išvis. Tą patį pasakė ir mano tėvui , kai man buvo 10 metų.
Tačiau kosmetinė medicina pažengusi. Gaminamos linzės, kurios pilnai paslepia akies randą.
Nepigiai, bet įmanoma.

O gal geriau likti žvairam?

Ant Žemės krašto

Gegužės pabaigoje Gerąja prasme esame pakviesti į Raudondvarį, festivalį Ant Žemės krašto.
Girdėjau daug gerų atsiliepimų apie juos, bet jei atvirai nesuprantu, kas jiems negerai - jokios informacijos apie renginį. Jei ne Algirdo skambučiai net nežinočiau, kad tas festivalis vis dar planuoja vykti. 2 savaitės iki renginio o svetainėje -  nulis.
Siaubingas aplaidumas

Kitą vertus, gal čia toks reklaminis manevras - jokios reklamos?

Atostogos nuo FCB

Facebook'as turi fantastišką savybę - galima tiesiog užblokuoti savo accountą savaitei. Taigi jau kelintą kartą pasiimu "atostogas" nuo veidaknygės.  Messengerį pasilikau aktyvų, tad esu pasiekiamas. O geriausia skambinti arba rašyti jonas@dpoezija.lt

Bet rimtai - gal aš nemoku kažko susikonfigūruoti?  Matau beveik vien repostus arba renginių reklamas. Tiesiog laiko gaišimas.


Verdiktas santuokai

Su Lina ir senu bičiuliu vakarojam. Diskusija apie bendrą biudžetą. Klausė jis mūsų "finansinio modelio" ilgai. Paskui reziumavo "...nee jūs, Baltokai, niekada neissiskirsit, jūs jau ir taip - pusiau išsiskyrę..."

Nauja Dpoezijos Šaltinis svetainė

Festivalis Dpoezijos Šaltinis bus!

Šiais metais paširdžiuose sukirbėjo klausimas - kodėl? Kodėl aš tai darau!? Kam tai reikalinga?
Visų pirmiausia ar yra poreikis? Ir, jei taip nevyniojant į vatą, visi atsakymai šią juodžiausią valandą - NE. Niekam. Ko gero labiausiai man pačiam.
Nežinau kaip jaučiasi mano kolegos, tikriausiai panašios egzistencialistinės kančios nekamuoja :)

Bet kaip ten bebūtų, renginio organizavimas - labai įdomus procesas. Be visų garžių tikslų (kurie tikriausiai irgi tik man vienam įdomūs) norėčiau, kad festivalis būtų natūralaus susibūrimo vieta. Kad muzikantai rinktųsi ne todėl, kad jiems sumokama, o savanoriai ateitų, nes tai būtų galimybė patekti į brangų renginį dykai.
Todėl kad yra poreikis bendrauti, kurti, dalintis (vava vis lenda ir lenda tie tikslai :) ).
Iš esmės dabar taip ir yra, tačiau norėtųsi masiškumo, platesnio atgarsio...
Galima man pažerti daugybę priekaištų, ką darau ne taip, kad festivalio lankomumas neįsisuka. Sutiksiu su visais... Tačiau ž…