Panika

Ar jus kada aplanko paniški priepuoliai? Kai rodos mirtum ir niekam tavęs neprireiktų.

Vienatvė. Nuojautos? Beviltiškumas?

Aš kartais pagalvoju - va jau trisdešimt metų prastūmiau. Nebedaug beliko. Ir pasidaro lengviau.

Komentarai

scania gti sakė…
Visiškai netikėtas puikus būdas įveikti panikai :)
O ir visoms kitoms krizėms :D
Tomas Urbutis sakė…
Oj Jonai, tavęs jau tikrai panikos neturėtų imti :)

vien tik pažiūrėjus į tuos du grožius kurie laksto aplink... :)
M.K. sakė…
Manyčiau, kad kažkas panašaus. Viskas prasidėjo po to, kai prieš pora savaičių, kai susapnavau tokį, tikriausiai, ne vieno žmogaus apsapnuotą sapną: tavo laidotuvės, o prie karsto stovi viso labo du žmonės.
Kokias penkias dienas po to labai panerimavau, bet praėjo, liko tik toks nesąmoningas noras egzistuoti daugiau nei dviejų žmonių gyvenimuose.

Bet antrinu Tomui. Jau ko ko, bet tavęs tikrai prireiks:) Ir rudaplaukę galvą dedu, kad ne tik toms dviems baltapūkėms.
M.K. sakė…
(dabar perskaičiau tai, ką aukščiau parašiau, ir net sudrebėjau. Tuo išsireiškimu ,,tavo laidotuvės" turėjau omeny ,,mano laidotuves". Siaubas...)
Jonas Baltokas sakė…
Uch :)

O maniau jau sapnuoji kaip mane laidoji :)) Maniau - va Mykolė rimtai supyko :)


Man žinok kaip užeina taip praeina. Tik kažkaip kitiems kai depresijos jie stengiasi nuo visų pabėgti. O aš pasijuntu visiškai apleistas nors nenoriu toks būti.

Šiaip retai taip būna. Paprastai man viskas paprasčiau.
Anonimiškas sakė…
Dziaukites, kad kai mirsit skaudes mazai kam. Ar norite, kad visiems skaudetu?
Egoistai