Kirpėja

Magdutė prieš kelias dienas nusprendė "pasitrumpinti" plaukus. Tai paėmė žirkles ir pasitrumpino. Tuo tarpu vakar nusprendė kad nelygiai pasitrumpino. Tad paėmė žirkles ir "pasilygino".

Nei bėgt nei rėkt, nei juoktis nei verkt

Komentarai

eik tu, visos mergaitės taip daro. tiesa, aš ypač ilgai, nes paauglystėj dar pankavau, tai maniau, kad pati tikrai "kiečiau" apsikirpsiu nei kažkokia kirpėja. ,D
Jonas Baltokas sakė…
bet tai ji žinok atrodo kaip plėšikų duktė. Miškinė
Tu gal parašyk kokios stadijos manęs dar laukia :)Pasiruošiu. O tai atvipo stalčius po to akibrokšto
o tai vedėt į kirpyklą?
blemba, gi jos nuostabūs plaukai šiaip.:)) gaila.
Jonas Baltokas sakė…
ne, nevedžiau. Manau lai pasidžiaugia kol kils noras pačiai kirptis
viku sakė…
Juoktis reikia. Visi vaikystėj pereina šitą stadiją. Mano pusbrolis kokių 2 - 3 metų toks prižiūrėtas berniokas iki pečių plaukais po vizito kirpykloj nusprendė, kad ir jis gali kirpti:] todėl susirado žirklutes, nusikirpo plaukų kažkiek ir suslėpė juos po visus kambarius:D :D Aš irgi kirpdavau sau plaukus, nors protingas vaikas buvau berods;DD
Anonimiškas sakė…
teisingai, visos mergaitės taip daro :)


o kol kas reik tik džiaugtis, kad dar ne tave apkirpo... :D
M.K. sakė…
aš pvz pamenu, kai buvau kokių septynerių, man mama nupirko gražią kaip pasaulis suknelę. ir išėjo Mykoliutė ta suknele pasipuošus laimės ieškoti. vaikščiojo po kiemą, pakolei pamatė daaaug pienių ir sumąstė, kad reikia jų prisiskinti. Ir aš nebūčiau aš, jei nesugebėčiau pienių pienu suknelėj dėmės įsitaisyt. grįžus namo bijojau mamai tokia pasirodyt. bet staiga nešovė galvon išganinga mintis: dėmė- blogai. dėmės NETURI BŪTI. Todėl pasiėmiau žirkles ir tą dėmę paprasčiausiai iškirpau:) aha, tragiškai genialios mintys nuo pat mažumės...:) mamos reakcija žinoma tik šitos rašliavos autorei:)
Jonas Baltokas sakė…
Moterys....
Aš va kai buvau kokių penkių radau tėvo plaktuką. Tai pasiėmiau jį ir supratau kad noriu būti skulptoriumi. Pajutau neįtikėtiną jėgų anplūdį ir išlėkiau į kiemą nešinas tuo plaktuku. Tada pamačiau akmenį. Na tokį, biški mažesnį už mane. Pripuolęs ėmiau tvoti per jį plaktuku, kol nuleidau garą. Tada supratau kad skulptoriumi nebūsiu ir nulėkiau kalt vinių.
korabl urodov sakė…
būtų gražu nuotrauką pamatyt, va